Taksofonai Lietuvoje: užleido vietą mobiliajam ryšiui, tačiau užmarštin dar nenugrims

Šiandien mintis, kad norint su kuo nors pasikalbėti telefonu reikėtų eiti iki mieste esančio taksofono, turbūt kelia šypseną, tačiau dar ne taip seniai telefonų būdelės vaidino išties svarbų vaidmenį ir buvo aktyvūs miesto gyvenimo taškai.

Registruokitės „Temu“ platformoje ir gaukite 30% nuolaidą bei ‎100€ vertės kuponų rinkinį
Taksofonai Lietuvoje: užleido vietą mobiliajam ryšiui, tačiau užmarštin dar nenugrims

Lietuvoje daugiau nei šimtmetį trukusi taksofonų era baigėsi pernai, kai Vilniaus autobusų stotyje atliktas paskutinis skambutis. Nepaisant to, telefonų būdelės iš viešosios erdvės visiškai neišnyks ir jau dabar ruošiamasi jų prikėlimui naujam gyvenimui.

Daugiau nei 100 metų trukusi istorija

XIX a. pabaigoje pasaulyje sukurta mokamo viešojo telefono technologija į Lietuvą atkeliavo 1913 m., kai pirmasis taksofonas buvo įrengtas Vilniaus centriniame pašte. Visoje Lietuvoje ši ryšio priemonė ėmė sparčiai plisti ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tuomet taksofonus pradėta įrenginėti paštuose, stotyse, ligoninėse, valstybės įstaigose, gamyklose, gatvėse. Norint jais paskambinti tereikėjo vos keleto monetų, tad taksofonų populiarumas augo.

Po Antrojo pasaulinio karo taksofonų tinklas Lietuvoje buvo toliau aktyviai plečiamas. Tais laikais vietiniai pokalbiai monetiniais taksofonais kainavo dvi, o tarpmiestiniai skambučiai – 15 kapeikų. Visgi tikrasis taksofonų suklestėjimo laikotarpis buvo aštuntasis praėjusios amžiaus dešimtmetis, kai ši ryšio priemonė tapo neatsiejama kasdienio žmonių gyvenimo dalimi.

„Iki 8-ojo dešimtmečio svarbiausia ir skubiausia informacija vis dar buvo perduodama per kitus žmones arba naudojantis laidiniais namų telefonais, tačiau pastarųjų tinklas Lietuvoje dar tik augo. Taksofonai iš pradžių taip pat buvo naudojami tik skubiais atvejais ir buvo įrengiami pagrindinėse viešosiose vietose – centriniuose paštuose, stotyse, ligoninėse, valstybės įstaigose. Vėliau jų atsirado gatvėse ir kai kuriose pramonės gamyklose. Aštuntajame dešimtmetyje gerokai padidėjusį taksofonų poreikį, lėmė besikeičiantys žmonių įpročiai – pokalbiai viešaisiais mokamais telefonais trukdavo vis ilgiau ir vis rečiau apsiribodavo tik trumpos, skubios informacijos perdavimu“, – pasakoja kultūros istorikė Sonata Šulcė.

Poreikį panaikino mobiliosios technologijos

Nepaisant smarkiai išaugusio populiarumo aštuntajame dešimtmetyje, taksofonų tinklo plėtra Lietuvoje savo piką pasiekė gerokai vėliau – XXI a. pradžioje. Iki to laiko ir patys taksofonai spėjo gerokai pasikeisti. Devyniasdešimtųjų pabaigoje Lietuvoje pasirodė pirmieji naujos kartos taksofonai su kortelėmis, tad norint paskambinti nebereikėjo monetų. Dar kiek vėliau į šalį atkeliavo ir pirmieji modernūs mėlyni taksofonai.

Apie 2000-uosius metus visoje Lietuvoje buvo apie 7,5 tūkst. būdelių – daugiausiai per visą taksofonų gyvavimo istoriją. Visgi, vis labiau įsigalint mobiliojo ryšio technologijoms, taksofonų aktualumas mažėjo, tad atitinkamai traukėsi ir jų tinklas. 2018 m. Lietuvoje veikė 989, 2019 m. – 392, 2020 m. – 213 taksofonų. Praėjusių metų pradžioje šalyje dar buvo galima naudotis 99 taksofonais, tačiau iš visų jų bendrai per metus buvo atlikta vos 2000 skambučių. Vidutinė jų trukmė neviršijo 30 sekundžių, o šia ryšio priemone pasinaudodavo vos 1 proc. šalies gyventojų – ir tik kartą ar kelis per metus. Todėl galiausiai praėjusių metų vasarą visi Lietuvoje veikę taksofonai buvo išjungti.

Ieško naujų taksofonų būdelių įveiklinimo būdų

Nors šiandien taksofonai kaip susisiekimo priemonė yra iš esmės nebereikalingi, tačiau jie neabejotinai yra tapę miestų kultūros dalimi, gerai atpažįstamais architektūriniais objektais ir laikmečio simboliais. Dėl to telekomunikacijų bendrovė „Telia“ į viešas erdves planuoja grąžinti 15 taksofonų būdelių. Kokią funkciją jos atliks, priklausys nuo aktyvių ir kūrybingų piliečių.

„Taksofono būdelės neabejotinai yra mūsų kultūros istorijos dalis. Įveiklintos jos gali tapti ir dabarties dalimi. Manau, kad kiekvienos kartos potencialas iš dalies slypi gebėjime interpretuoti ir panaudoti seniau sukurtus dalykus, nebeatliekančius savo pirminės funkcijos. Tad mintis prikelti taksofonų būdeles naujam gyvenimui yra išties sveikintina. Pasaulyje nebenaudojami taksofonai virsta netikėčiausiais objektais – meno kūriniais, pilietinės raiškos priemonėmis, pramogų vietomis. Tikiu, kad įdomių idėjų turės ir lietuviai“, – sako S. Šulcė.

Laukiama ir pačių netikėčiausių idėjų

Anot kultūros istorikės, kiekviena karta gali per naują taksofono būdelių įprasminimą gali kelti jai aktualius klausimus. Pavyzdžiui, samanomis apželdinta taksofono būdelė gali nešti žinią apie ekologines problemas, o į ją sudėtos specialios šiukšlių dėžės gali skatinti ir pradėti rūšiuoti atliekas.

„Man asmeniškai svarbi pilietiškumo tema, todėl pirma atėjusi mintis – taksofono būdeles panaudoti kaip platformą, kurioje piliečiai kūrybišku būdu – pavyzdžiui, rašant, dainuojant, piešiant, kitaip skelbiant savo mintis – galėtų pasisakyti jiems rūpimais klausimais. Taip pat įsivaizduočiau taksofono būdelę, kurioje būtų teikiama psichologinė pagalba“, – savo idėjomis dalinasi S. Šulcė.

Savo pasiūlymus, kaip originaliai panaudoti taksofonų būdeles, gyventojai gali teikti užsiregistravę puslapyje www.taksofonai.lt. Pagrindinė „Telia“ organizuojamo konkurso sąlyga – idėjoms įgyvendinti dovanojamos taksofono būdelės turi likti viešojoje erdvėje. Tačiau kuo jos taps – akvariumu, diskotekų aikštele, biblioteka, garso įrašų studija, mažiausia kavine ar kitu stebinančiu projektu, priklausys tik nuo žmonių ar organizacijų fantazijos.

Geriausias idėjas išrinks technologijų ir dizaino ekspertų komisija, kuriai priklauso S. Šulcė, kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas, mokslininkas, architektūros bei kultūros paveldo puoselėtojas, „Lego“ modelių kūrėjas Rokas Mikšiūnas ir „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

Tai yra pranešimas spaudai, o jo turinys nebūtinai atitinka redakcijos nuomonę, požiūrį ar įsitikinimus. Už pranešimo turinį mūsų portalo administracija neatsako.

0 komentarų

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas