Taksofonai Lietuvoje: užleido vietą mobiliajam ryšiui, tačiau užmarštin dar nenugrims

Pranešimas spaudai

2023-05-06, 07:35

0 komentarų

Šiandien mintis, kad norint su kuo nors pasikalbėti telefonu reikėtų eiti iki mieste esančio taksofono, turbūt kelia šypseną, tačiau dar ne taip seniai telefonų būdelės vaidino išties svarbų vaidmenį ir buvo aktyvūs miesto gyvenimo taškai.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Taksofonai Lietuvoje: užleido vietą mobiliajam ryšiui, tačiau užmarštin dar nenugrims

Lietuvoje daugiau nei šimtmetį trukusi taksofonų era baigėsi pernai, kai Vilniaus autobusų stotyje atliktas paskutinis skambutis. Nepaisant to, telefonų būdelės iš viešosios erdvės visiškai neišnyks ir jau dabar ruošiamasi jų prikėlimui naujam gyvenimui.

Daugiau nei 100 metų trukusi istorija

XIX a. pabaigoje pasaulyje sukurta mokamo viešojo telefono technologija į Lietuvą atkeliavo 1913 m., kai pirmasis taksofonas buvo įrengtas Vilniaus centriniame pašte. Visoje Lietuvoje ši ryšio priemonė ėmė sparčiai plisti ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tuomet taksofonus pradėta įrenginėti paštuose, stotyse, ligoninėse, valstybės įstaigose, gamyklose, gatvėse. Norint jais paskambinti tereikėjo vos keleto monetų, tad taksofonų populiarumas augo.

Po Antrojo pasaulinio karo taksofonų tinklas Lietuvoje buvo toliau aktyviai plečiamas. Tais laikais vietiniai pokalbiai monetiniais taksofonais kainavo dvi, o tarpmiestiniai skambučiai – 15 kapeikų. Visgi tikrasis taksofonų suklestėjimo laikotarpis buvo aštuntasis praėjusios amžiaus dešimtmetis, kai ši ryšio priemonė tapo neatsiejama kasdienio žmonių gyvenimo dalimi.

„Iki 8-ojo dešimtmečio svarbiausia ir skubiausia informacija vis dar buvo perduodama per kitus žmones arba naudojantis laidiniais namų telefonais, tačiau pastarųjų tinklas Lietuvoje dar tik augo. Taksofonai iš pradžių taip pat buvo naudojami tik skubiais atvejais ir buvo įrengiami pagrindinėse viešosiose vietose – centriniuose paštuose, stotyse, ligoninėse, valstybės įstaigose. Vėliau jų atsirado gatvėse ir kai kuriose pramonės gamyklose. Aštuntajame dešimtmetyje gerokai padidėjusį taksofonų poreikį, lėmė besikeičiantys žmonių įpročiai – pokalbiai viešaisiais mokamais telefonais trukdavo vis ilgiau ir vis rečiau apsiribodavo tik trumpos, skubios informacijos perdavimu“, – pasakoja kultūros istorikė Sonata Šulcė.

Poreikį panaikino mobiliosios technologijos

Nepaisant smarkiai išaugusio populiarumo aštuntajame dešimtmetyje, taksofonų tinklo plėtra Lietuvoje savo piką pasiekė gerokai vėliau – XXI a. pradžioje. Iki to laiko ir patys taksofonai spėjo gerokai pasikeisti. Devyniasdešimtųjų pabaigoje Lietuvoje pasirodė pirmieji naujos kartos taksofonai su kortelėmis, tad norint paskambinti nebereikėjo monetų. Dar kiek vėliau į šalį atkeliavo ir pirmieji modernūs mėlyni taksofonai.

Apie 2000-uosius metus visoje Lietuvoje buvo apie 7,5 tūkst. būdelių – daugiausiai per visą taksofonų gyvavimo istoriją. Visgi, vis labiau įsigalint mobiliojo ryšio technologijoms, taksofonų aktualumas mažėjo, tad atitinkamai traukėsi ir jų tinklas. 2018 m. Lietuvoje veikė 989, 2019 m. – 392, 2020 m. – 213 taksofonų. Praėjusių metų pradžioje šalyje dar buvo galima naudotis 99 taksofonais, tačiau iš visų jų bendrai per metus buvo atlikta vos 2000 skambučių. Vidutinė jų trukmė neviršijo 30 sekundžių, o šia ryšio priemone pasinaudodavo vos 1 proc. šalies gyventojų – ir tik kartą ar kelis per metus. Todėl galiausiai praėjusių metų vasarą visi Lietuvoje veikę taksofonai buvo išjungti.

Ieško naujų taksofonų būdelių įveiklinimo būdų

Nors šiandien taksofonai kaip susisiekimo priemonė yra iš esmės nebereikalingi, tačiau jie neabejotinai yra tapę miestų kultūros dalimi, gerai atpažįstamais architektūriniais objektais ir laikmečio simboliais. Dėl to telekomunikacijų bendrovė „Telia“ į viešas erdves planuoja grąžinti 15 taksofonų būdelių. Kokią funkciją jos atliks, priklausys nuo aktyvių ir kūrybingų piliečių.

„Taksofono būdelės neabejotinai yra mūsų kultūros istorijos dalis. Įveiklintos jos gali tapti ir dabarties dalimi. Manau, kad kiekvienos kartos potencialas iš dalies slypi gebėjime interpretuoti ir panaudoti seniau sukurtus dalykus, nebeatliekančius savo pirminės funkcijos. Tad mintis prikelti taksofonų būdeles naujam gyvenimui yra išties sveikintina. Pasaulyje nebenaudojami taksofonai virsta netikėčiausiais objektais – meno kūriniais, pilietinės raiškos priemonėmis, pramogų vietomis. Tikiu, kad įdomių idėjų turės ir lietuviai“, – sako S. Šulcė.

Laukiama ir pačių netikėčiausių idėjų

Anot kultūros istorikės, kiekviena karta gali per naują taksofono būdelių įprasminimą gali kelti jai aktualius klausimus. Pavyzdžiui, samanomis apželdinta taksofono būdelė gali nešti žinią apie ekologines problemas, o į ją sudėtos specialios šiukšlių dėžės gali skatinti ir pradėti rūšiuoti atliekas.

„Man asmeniškai svarbi pilietiškumo tema, todėl pirma atėjusi mintis – taksofono būdeles panaudoti kaip platformą, kurioje piliečiai kūrybišku būdu – pavyzdžiui, rašant, dainuojant, piešiant, kitaip skelbiant savo mintis – galėtų pasisakyti jiems rūpimais klausimais. Taip pat įsivaizduočiau taksofono būdelę, kurioje būtų teikiama psichologinė pagalba“, – savo idėjomis dalinasi S. Šulcė.

Savo pasiūlymus, kaip originaliai panaudoti taksofonų būdeles, gyventojai gali teikti užsiregistravę puslapyje www.taksofonai.lt. Pagrindinė „Telia“ organizuojamo konkurso sąlyga – idėjoms įgyvendinti dovanojamos taksofono būdelės turi likti viešojoje erdvėje. Tačiau kuo jos taps – akvariumu, diskotekų aikštele, biblioteka, garso įrašų studija, mažiausia kavine ar kitu stebinančiu projektu, priklausys tik nuo žmonių ar organizacijų fantazijos.

Geriausias idėjas išrinks technologijų ir dizaino ekspertų komisija, kuriai priklauso S. Šulcė, kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas, mokslininkas, architektūros bei kultūros paveldo puoselėtojas, „Lego“ modelių kūrėjas Rokas Mikšiūnas ir „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

„Volkswagen Golf“ 50-mečio proga – įspūdinga 3000 km kelionė į Vokietiją ir atgal istoriniu automobiliu

Pranešimas spaudai

2024-04-19, 17:14

0 komentarų

Laikui nepavaldus dizainas, patikimumas, praktiškumas ir laikmetį lenkiančios inovacijos – taip galima apibūdinti bet kurį „Volkswagen Golf“. Tai dar kartą patvirtino ir žurnalistas Vitoldas Milius, šio modelio 50-mečio proga įgyvendinęs vieną smagiausių savo pastarųjų metų kelionių.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
„Volkswagen Golf“ 50-mečio proga – įspūdinga 3000 km kelionė į Vokietiją ir atgal istoriniu automobiliu

Laikui nepavaldus dizainas, patikimumas, praktiškumas ir laikmetį lenkiančios inovacijos – taip galima apibūdinti bet kurį „Volkswagen Golf“. Tai dar kartą patvirtino ir žurnalistas Vitoldas Milius, šio modelio 50-mečio proga įgyvendinęs vieną smagiausių savo pastarųjų metų kelionių.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Automobilių entuziastas, įveikęs daugiau nei 3000 km maršrutą iki Eseno (Vokietija) ir atgal 1989 metais pagamintu „Golf“, sako, kad ši kelionė grąžino prisiminimus apie smagiausias akimirkas, per daugelį metų patirtas su įvairiais to paties pavadinimo modeliais.

Serijinė pirmosios kartos „Golf“ gamyba buvo pradėta dar 1974 metais. Per 50 metų nuo konvejerio nuriedėjo daugiau nei 37 mln. įvairių modifikacijų automobilių. Skaičiuojama, kad sėkmingiausią „Volkswagen“ modelį ir populiariausią visų laikų europietišką automobilį visame pasaulyje kasdien įsigyja daugiau nei 2000 pirkėjų. Įdomu tai, kad net 20 mln. „Golf“ per pusę amžiaus buvo pagaminti Volfsburgo (Vokietija) gamykloje.

Patikimumas, nekeliantis abejonių

Įspūdingą kelionę iki Esene vykusios „Techno-Classica“ parodos V. Milius įveikė ne technologiškai itin pažangiu ir puikių įvertinimų visame pasaulyje sulaukusiu atnaujintu aštuntos kartos „Golf“, o gerokai senesniu antros kartos modeliu. Jo vairuotam 1989 metais pagamintam „Volkswagen“ hečbekui Lietuvoje netgi suteiktas istorinio automobilio statusas. Ir nepaisant solidaus automobilio amžiaus, ilgoje kelionėje žurnalistas neturėjo nė menkiausių techninių iššūkių.

„Aišku, nereikėtų lyginti beveik prieš 30 metų gamintojo „Golf“ su šiuolaikiniu modeliu. Pavyzdžiui, mano automobilis neturėjo jokios komforto įrangos, netgi vairo stiprintuvo, o maksimalus išvystomas greitis siekė apie 130 km/val. Nepaisant to, kelionė buvo puiki ir galbūt nostalgija padarė savo, bet nejaučiau visiškai jokio nuovargio“, – kalba įdomiais kelionių projektais garsėjantis pašnekovas.

Balandžio 3-7 dienomis Esene vykęs „Techno-Classica“ renginys tradiciškai sutraukia technikos entuziastus iš viso regiono. Čia dalyvauja didžiausi Europos automobilių klubai, kolekcionieriai, puošybos specialistai, atsarginių detalių ir aksesuarų gamintojai. Stenduose demonstruojami įvairias restauravimo, perdarymo ir kitas paslaugas teikiančių įmonių įgūdžius atskleidžiantys įspūdingi tiek modernūs, tiek ir klasikiniai automobiliai. Skaičiuojama, kad didžiuliame automobilių mėgėjų sąskrydyje apsilankė maždaug 200 tūkst. Žmonių.

50-metį Esene aktyviai minėję didžiausių „Golf“ ir „Volkswagen“ klubų entuziastai nustebo sužinoję, kad V. Milius savąjį hečbeką atvairavo iš taip toli. Už ryžtą su devintajame dešimtmetyje pagamintu „Golf“ įveikti daugiau nei 1500 km maršrutą į vieną pusę žurnalistui netgi buvo skirtas specialus populiariojo modelio 50 metų jubiliejaus ženkliukas, kuriuo lietuvis padabino savo automobilio priekines groteles.

Maršrutą žurnalistas įveikė ne pačiu trumpiausiu keliu. Važiuodamas pirmyn, pakeliui užsuko į Volfsburgą (Vokietija), kuriame įkurta didžiausia „Volkswagen“ gamykla, o grįždamas aplankė Poznanės (Lenkija) automobilių parodą ir apžiūrėjo Gdanske (Lenkija) sukauptą daugiau nei 60 skirtingų „Volkswagen“ modelių kolekciją.

Retesni modeliai – gera investicija

V. Milių labiausiai žavi senieji GTI modeliai. 1976 m. pristatytas pirmasis „Golf GTI“ laikomas karštų hečbekų segmento pradininku. Anot žurnalisto, techniškai tvarkingų ribotos serijos GTI modelių kainos dabar gali viršyti ir 50 tūkst. eurų. Itin sparčiai didėja ir prižiūrėtų „Cabriolet“ modelių vertė. Įdomu tai, kad 1979 m. pristatytas pirmasis atviras „Golf“ modelis kurį laiką buvo perkamiausiu kabrioletu pasaulyje.

„Pirmos ir antros kartos „Golf“ modeliai apskritai išsiskiria nesenstančiu klasikiniu dizainu. O jei tai dar GTI modelis, papuoštas pagaminimo metus stilistiškai atitinkančiais BBS ar ATS ratlankiais ir skoningais aksesuarais, toks vaizdas nepalieka abejingų. Nenuostabu, kad tvarkingas toks automobilis dabar kainuoja daugiau nei naujas aštuntos kartos modelis. Retesnis „Golf“ dabar gali būti labai rimta investicija“, – komentuoja V. Milius, pridurdamas, kad praeityje turėjęs ne vieną „Golf“ ir netgi į automobilių sportą įsitraukęs būtent vairuodamas legendinį GTI.

Automobilis, padidinęs technologijų prieinamumą

Inovacijas „Volkswagen“ pradėjo jau 1974 m., pristatydama pirmos kartos „Golf“. Šis modelis išsiskyrė ne tik laikmečiui nebūdingu sumaniu erdvės planavimu ir priekinių varančiųjų ratų pavara, bet ir išpopuliarino dyzelinių variklių komplektavimą bei pristatė praktiško ir sportiško automobilio koncepciją.

1983 m. debiutavęs antros kartos „Golf“ išsiskyrė tokiomis naujovėmis, kaip aplinkos taršą mažinantis katalizatorius, stabdžių antiblokavimo sistema ABS ir visų varančiųjų ratų sistema. Nuo 1991 m. gamintas trečios kartos „Golf“ pirmasis turėjo priekines ir šonines oro pagalves ir greičio palaikymo sistemą, 1997 m. pasirodęs ketvirtos kartos modelis – elektroninę stabilumo programą (ESP) ir dvigubos sankabos pavarų dėžę (DSG), o penktasis – naują keturių svirčių galinę pakabą ir „bi-Xenon“ priekinius žibintus.

2008 m. pasirodę „Golf“ dar kartą priminė apie išskirtinį „Volkswagen“ dėmesį saugumui. Lazeriniu būdu suvirintas kėbulas atlaikė griežčiausius „EuroNCAP“ testus ir pelnė aukščiausią penkių žvaigždučių įvertinimą. Automobilyje pirmą kartą įdiegtos tokios pažangios sistemos, kaip automatinis tolimųjų šviesų perjungimas, parkavimo asistentas, pajudėjimo įkalnėje pagalba ir adaptyvusis važiuoklės valdymas.

2012 m. metų rugsėjį „Volkswagen“ visam pasauliui pristatė jau septintosios kartos „Golf“. Naujasis modelis buvo iki 100 kg lengvesnis už pirmtaką, o tai lėmė iki 23 proc. mažesnes degalų sąnaudas. Į gausų pažangiausių pagalbinių technologijų paketą buvo įtrauktos naujausios sistemos – avarinis stabdymas po susidūrimo, prisitaikantis greičio palaikymas, susidūrimo pavojaus stebėjimas su avarinio stabdymo funkcija ir daugelis kitų. 2014 m. debiutavęs naujasis vien elektra varomas „e-Golf“ tapo e-mobilumo eros pranašu.

Elektrifikacija tęsėsi ir 2019 m. rinkoje pasirodžius aštuntos kartos „Golf“, kuris buvo komplektuojamas su naujos kartos švelniojo hibrido sistemomis ir įkraunamomis hibridinėmis jėgainėmis. „Travel Assist“ įranga drauge su eismo juostos keitimo pagalba, susidūrimo pavojaus fiksavimu užtikrino aukštesnio lygio autonomiškumo funkcijas, o LED priekiniai ir galiniai žibintai – geresnį matomumą ir išskirtinį stilių. Papildomai siūloma adaptyvioji važiuoklė leido pasiekti kompaktinių modelių segmente iki tol nematytą komforto ir dinamiškumo derinį.

50 metų jubiliejų „Golf“ pasitiko svarbiais patobulinimais. Atnaujintas aštuntos kartos modelis išsiskiria intuityviai valdoma naujos kartos multimedijos sistema, aštresniu dizainu ir itin efektyviomis jėgainėmis. Įkraunamas „Golf“ hibridas elektros režimu dabar gali nuvažiuoti daugiau nei 100 km atstumą. Be to, automobilis pirmą kartą buvo papuoštas šviečiančiu „Volkswagen“ logotipu, o valdymo balsu asistentas veikia pasitelkiant „ChatGPT“ dirbtinio intelekto kalbos modelį.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas