Išmaniųjų telefonų atsparumo reitingai: kuo ypatingi MIL-STD ir IP standartai, kaip juos gauti ir ką privalo žinoti kiekvienas, ieškantis tokio įrenginio

Lukas Snarskis

2024-03-29, 19:55 (atnaujinta 2024-04-03, 19:35)

0 komentarų

Išmaniųjų telefonų ar kitų įrenginių atsparumo savybės – dažnas diskusijų objektas. Daugelis gamintojų vis dažniau naudoja įvairiausius reitingus, kurie sufleruoja vienokias ar kitokias įrenginių savybes, tačiau reali jų reikšmė ir nauda vartotojui – daugeliui nežinoma.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Išmaniųjų telefonų atsparumo reitingai: kuo ypatingi MIL-STD ir IP standartai, kaip juos gauti ir ką privalo žinoti kiekvienas, ieškantis tokio įrenginio

Jeigu neseniai ieškojote naujo išmaniojo telefono – veikiausiai teko pastebėti tokį standartą kaip MIL-STD ar IP, kuris daugeliui yra geriau pažįstamas. Tačiau ar kada pagalvojote ką konkrečiai tokie įvertinimai reiškia, kaip jie gaunami ir ar tai išties efektyvi priemonė, pasakanti apie jūsų planuojamo pirkti įrenginio atsparumą ar patvarumą?

Šiandien siūlome pažvelgti į du populiariausius reitingus, kurie itin dažnai matomi peržvelgiant išmaniųjų telefonų specifikacijas. Kas tas MIL-STD, kaip gaunamas jo įvertinimas ir niuansai, kuriuos reikėtų žinoti? Taip pat, dar kartelį apžvelgsime ir IP įvertinimą.

Pradėkime nuo to, kas daugeliui yra mažiau pažįstama ir kas gali būti didelė katė maiše.

Nesunaikinamų įrenginių standartas – MIL-STD

MIL-STD arba „karinis standartas“ - tai JAV gynybos departamento vykdoma techninės įrangos klasifikavimo sistema, kurią palaiko ginkluotosios pajėgos, siekdamos užtikrinti, kad jų įranga būtų tinkama naudoti mūšio lauke ir atitiktų konkrečius su gynyba susijusius reikalavimus.

Šį standartą naudoja ne tik kariuomenė, bet ir daugelis organizacijų, norėdamos išbandyti įrenginių tvirtumą ir ilgaamžiškumą ekstremaliomis sąlygomis. MIL-STD atliekami keli procesai, skirti įrangos bandymams įvairiomis sąlygomis, įskaitant ekstremalias temperatūras, saulės spinduliuotę, vibraciją ir kt.

Juo sukuriama vieninga platforma, skirta visai JAV ir jos sąjungininkų karinei įrangai palyginti, o kai kurios išmaniųjų telefonų bendrovės gamina šiuos standartus atitinkančius įrenginius. Daugelis mums prieinamų įrenginių atitinka MIL-STD-810G standartą.

Šis standartas tam tikra forma naudojamas nuo pat pirmųjų karinių oro pajėgų gyvavimo dienų. Pavadinime esantys skaičiai ir raidės nurodo šiuo metu naudojamą bandymų versiją. MIL-STD-810G standartas yra skiriamas į tris esmines pakopas:

  • Pirmoji dalis: Bendrosios programos gairės
  • Antroji dalis: Laboratorinių tyrimų metodai
  • Trečioji dalis: Pasaulio klimato regionai

Nesunku nuspėti, jog dauguma išmaniųjų telefonų gamintojų daugiausiai dėmesio skiria būtent antrajai daliai. Tai reiškia, jog norint gauti MIL-STD-810G sertifikatą, įrenginiai turi atlaikyti gausybę įvairių bandymų. Žemiau pateikiame konkretų sąrašą, kokie testai yra atliekami:

  • Bandymas 500 - žemas slėgis (aukštis)
  • Bandymas 501 - aukšta temperatūra
  • Bandymas 502 - žema temperatūra
  • Bandymas 503 - temperatūrinis šokas
  • Bandymas 504 - užterštumas skysčiais
  • Bandymas 505 - Saulės spinduliuotė
  • Bandymas 506 - lietus
  • Bandymas 507 - drėgmė
  • Bandymas 508 - Grybelis
  • Bandymas 509 - Druskos rūkas
  • Bandymas 510 - smėlis ir dulkės
  • Bandymas 511 - sprogstamoji aplinka
  • Bandymas 512 - panardinimas
  • Bandymas 513 - pagreitis
  • Bandymas 514 - vibracija
  • Bandymas 515 - akustinis triukšmas
  • Bandymas 516 - smūgis
  • Bandymas 517 - Piroshock
  • Bandymas 518 - rūgštinė atmosfera
  • Bandymas 519 - šaudymo smūgis
  • Bandymas 520 - temperatūra, drėgmė, vibracija ir aukštis
  • Bandymas 521 - apledėjimas / užšąlantis lietus
  • Bandymas 522 - balistinis smūgis
  • Bandymas 523 - vibroakustinis/temperatūrinis bandymas
  • Bandymas 524 - užšaldymas / atšildymas
  • Bandymas 525 - laiko bangos formos atkartojimas
  • Bandymas 526 - smūgis į bėgį.
  • Bandymas 527 - Daugialypis žadintuvas
  • Bandymas 528 - laivo įrangos mechaniniai virpesiai

Žinoma, svarbu yra ne tik atlikti aukščiau minimus testus, tačiau ir užfiksuoti tinkamus rezultatus. Tiesa, apibendrinti rezultatus, kurie atitiktų reikiamą standartą yra ganėtinai sudėtinga. MIL-STD-810G dokumentų, kuriuose pateikiamos bandymų atlikimo instrukcijos ir priimtinų rezultatų lentelės, yra daugiau kaip 800 puslapių, o tinkami rezultatai skiriasi priklausomai nuo numatytos aplinkos, teršalų tipo ir kt.

Įrenginiai, kuriems norima gauti tokį sertifikatą, turi patekti į tam tikrus vertinimo intervalus, kurie rodo, jog testuojamas prietaisas išties atitinka patikimumo standartą. Jei gamintojas teigia, kad jo prietaisas atitinka MIL-STD-810G reikalavimus, tai reiškia, kad jis yra patvarus ir yra didesnė tikimybė, kad atlaikys kritimus ir atšiaurią aplinką.

Pasikliauti standartu aklai būtų didžiulė klaida

Tačiau yra vienas didžiulis niuansas, kuris turėtų priversti susimąstyti daugelį. Tikriausiai esate pastebėję, jog kai kurie „itin atsparūs“ išmanieji atrodo ganėtinai gremėzdiškai. Kai kurie išsaugo įprastines dizaino formas. Tačiau pats svarbiausias dalykas – patvarumo bandymus gali atlikti pats gamintojas ir rezultatai nėra vertinami iš išorės.

Ką tai reiškia? Daugelis atsparių įrenginių gamintojų teigia, kad jų telefonai ar kiti įrenginiai turi MIL-STD-810G sertifikatą. Idealiu atveju jie turi atitikti keletą griežtų gairių, kurias nustatė išorinė bandymų laboratorija. Realistiniu atveju – jie bandymus atliko patys ir nusprendė, kad jų prietaisas atitinka patvarumo standartus. Kitaip sakant, viskas priklauso nuo gamintojo sąžiningumo.

Dar vienas niuansas – atliekant tokius bandymus, gamintojai neprivalo nurodyti kokia buvo įrenginio būsena testų metu. Galbūt išmanusis telefonas buvo išjungtas, atliekant bandymus, kas gali dramatiškai keisti rezultatus jį įjungus. Pavyzdžiui, dėl vandens prasiskverbimo gali būti padaryta skirtinga žala, priklausomai nuo to, ar telefonas buvo įjungtas, ar išjungtas, kai buvo panardintas.

Dar vienas aspektas, į kurį reikia atsižvelgti, yra tai, kad MIL-STD bandymuose imituojama daug scenarijų, todėl bendrovės gali pasirinkti kelis ir reikalauti ženklelio. Atlikti ribotą skaičių bandymų nėra problema. Jūsų telefonas tikriausiai nesusidurs su į jį skriejančiomis kulkomis. Jei jūsų prioritetas yra atsparumas, ieškokite telefono, išbandyto jūsų poreikius atitinkančiais scenarijais, o ne tokio, kuris abstrakčiai teigia, kad atitinka MIL-STD-810 reikalavimus.

Atsparumas dulkėms ir vandeniui - IP reitingas

Dar vienas standartas, kuris yra žinomas daugeliui – tai IP reitingas. Jis egzistuoja dar nuo 1976 metų, o tokį standartą nustatė Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC), siekdama pateikti standartizuotą mechaninių korpusų ir elektros korpusų klasifikavimo metodą.

Jis suteikia gamintojams galimybę drąsiai teigti apie savo gaminių atsparumo dulkėms ir vandeniui lygį. Be to, tai yra universalus kriterijus, pagal kurį vartotojai gali nustatyti, kiek prietaisas atsparus vandeniui ir kietoms medžiagoms, pavyzdžiui, purvui, dulkėms ir smėliui.

Pasak IEC, IP reitingas oficialiai reiškia „apsaugos nuo įsiskverbimo reitingą“, nors kai kurios trečiosios šalys teigia, kad „I“ gali reikšti tarptautinį (angl. international) arba vidinį (angl. internal).

Įvertinimą sudaro raidės IP, po kurių eina du skaitmenys. Pirmasis reiškia prietaiso apsaugą nuo kietųjų medžiagų ir svyruoja nuo 0 iki 6, o antrasis - apsaugą nuo vandens įsiskverbimo ir svyruoja nuo 0 iki 9. Abu testai yra nepriklausomi vienas nuo kito. Prietaisas gali būti sertifikuotas kaip atsparus dulkėms, bet neapsaugotas nuo vandens, ir atvirkščiai.

Kviečiame pažvelgti į apsaugos lygius ir kaip jie yra žymimi. Žinoma, pirmasis skaičius susijęs su dulkėmis, o tai vertinama yra pagal šią metodiką:

Antrasis skaičius rodo atsparumą vandeniui, o šios savybės vertinamos pagal šią metodiką:

Reikėtų žinoti ir tai, jog IP vertinime esantis X arba 0 rodo, jog tam tikras įrenginys nebuvo testuojamas atitinkamai savybei. Pavyzdžiui, IPX8 reitingas rodo, jog prietaisas nebuvo testuotas dėl jo atsparumo dulkėms, o IP6X – nebuvo testuotos atsparumo vandeniui savybės.

Dar vienas niuansas, kurį veikiausiai esate pastebėję – tai IP X9K įvertinimas. Iš pradžių jis buvo skirtas automobilių gamintojams, tačiau vėliau IEC peržiūrėjo savo standartą ir pridėjo IP X9 įvertinimą, kuris dabar skirtas elektroninių prietaisų, pavyzdžiui, telefonų, korpusų apsaugai matuoti.

Gudrybių mažiau, tačiau IP vertinimą turi tikrai ne visi

Veikiausiai sutiksite, jog IP68 reitingas suteikia jums pasitikėjimo, leidžiančio nepergyventi dėl didesnio kiekio vandens ir pan. Tačiau jeigu jūsų turimas įrenginys neturi jokio IP įvertinimo – tai nereiškia, kad jis yra visiškai neatsparus. Viskas labai paprasta – gamintojas tiesiog nusprendė nemokėti už tokius testavimus.

Priešingai nei MIL-STD, norint gauti šį reitingą nepakanka patiems gamintojams atlikti bandymų, todėl IP įvertinimas yra gerokai objektyvesnis. Kaip bebūtų, tokių įrenginių turėtojai turėtų vadovautis sveiku protu ir suprasti, kad tokio reitingo turėjimas nereiškia, jog jūsų telefonas turėtų keliauti į dušą ar pan.

Net ir aukščiausius reitingus turintys prietaisai gali būti pažeisti, jei bus kažkiek pažeisti, o laboratorinės sąlygos nėra tikros. Šis reitingas skirtas apsaugoti nuo gedimų, kai jus užklups lietus, išliesite gėrimą ar netyčia įmesite prietaisą į baseiną. Verta paminėti ir tai, jog vandens padaryta žala dažniausiai nėra garantinis atvejis, net jei ir jūsų prietaisas turi IP68 įvertinimą.

Ar atsparumo ir patvarumo reitingai turėtų būti priežastis įsigyti tokį telefoną?

Daugelis įvairios elektronikos pirkėjų ganėtinai atsakingai vertina tokius reitingus kaip MIL-STD ar IP, tačiau ar tai turėtų būti priežastis įsigyti ar ne tam tikrą prietaisą? Veikiausiai, kad ne. MIL-STD atsparumo paveikslėliai atrodo išties viliojančiai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad toks įrenginys gali atsidurti ugnyje ir vėliau sėkmingai veikti. Panašiai ir su IP reitingu.

Tai reiškia, jog nusipirkus telefoną su MIL-STD ar IP reitingu jis vis tiek gali paskęsti vandenyje, sudegti ugnyje ir pan. Į atsparumo savybes atsižvelgti yra gerai, tačiau tai neturėtų būti priežastimi neįsigyti norimo įrenginio. O ar jūs atsižvelgiate į tokias telefonų savybes?

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Pranešimas spaudai

2024-04-19, 19:54

0 komentarų

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiuo metu už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė: asmenims – 100–300 eurų (už pakartotinį 300–500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų (už pakartotinį 600–900 eurų).

Abiem teikiamais projektais siūloma fiziniams asmenims nustatytą atsakomybę už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, papildyti švelnesne nuobaudos rūšimi – įspėjimu.

„Įspėjimu siekiama, kad asmuo daugiau nenusižengtų ir galėtų pasitaisyti. Jis skiriamas, kai asmuo nusižengia pirmą kartą, supranta savo nusižengimo esmę, gailisi dėl savo padaryto teisės pažeidimo arba yra kitokių jo kaltę švelninančių aplinkybių ir yra netikslinga taikyti griežtesnę poveikio priemonę“, − pažymi projekto iniciatorius, Seimo narys A. Stončaitis aiškinamajame rašte.

Pasak jo, dažnu atveju transporto priemonės vairuotojas nežino, kad galimai daro pažeidimą, nes jo vairuojamas automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio davikliai nerodo galimo gedimo.

Alternatyvaus projekto rengėja, Seimo narė A. Gedvilienė, pristatydama iniciatyvą dėl įspėjimo įteisinimo, tikino, kad 48 valandos tikrai nėra patogus laikas žmogui susitvarkyti automobilį, užsiregistruoti ir atlikti techninę jo apžiūrą. „Mūsų misija šiandien sumažinti įtampas visuomenėje, kad nebūtų žmonės gąsdinami, kad nebijotų, kad jų automobilis bus konfiskuotas, nes niekada tokio dalyko ir nebuvo siūloma teisės aktuose“, − teigė politikė Seimo posėdyje.

Seimas nuo šių metų pradžios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams yra suteikęs teisę stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, taip pat panaikinti motorinių transporto priemonių ir priekabų, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Pritarus projektams (Nr. XIVP-3626, Nr. XIVP-3628) po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 6 d.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas