Be muzikos – nė žingsnio: vieniems tai fonas bėgiojant ar pakeliui į darbą, kitiems ji padeda susikaupti dirbant, atsipalaiduoti ilsintis ar išsilieti vakarėlio metu. Keičiasi tik muzikos klausymosi įpročiai, būdai ir naudojami įrenginiai, o šiuo metu didžiausia kova verda tarp muzikos ir vaizdo įrašų transliavimo platformų.
Ketvirtadienį minint Pasaulinę muzikos dieną „Telia“ komercijos ir paslaugų vadovė Elina Dapkevičienė apžvelgia, kaip šiandien atrodo populiariausių muzikos klausymosi platformų ir įrenginių kraštovaizdis.
„Buvo laikai, kai muzikos žmonės klausėsi patefonais ir kasetiniais grotuvais. Juos nukonkuravo kompaktiniai diskai, o pastaruosius – skaitmeniniai MP3 įrašai. Ir nors pastarąjį dešimtmetį vinilinių plokštelių pardavimai vėl auga, tai yra ir liks tik smulki niša palyginus su įspūdingais tempais rinką okupuojančiomis muzikos transliavimo paslaugomis“, – sako „Telia“ ekspertė E. Dapkevičienė.
Pasaulyje per 400 milijonų žmonių muzikos klausosi naudodamiesi specialiomis transliavimo platformomis, rodo „Counterpoint Research“ duomenys. Šioje srityje dvi aiškios lyderės – „Spotify“ su 30 proc. ir „Apple Music“ su 25 proc. rinkos. Dar po maždaug dešimtadalį pyrago atriekia „Amazon Music“ ir „YouTube Music“, o likęs ketvirtadalis tenka smulkesniems žaidėjams, tokiems kaip „Pandora“, „Tidal“ ir kitiems.
Muziką žmonės... žiūri!
Tačiau tai – tik muzikos įrašų transliavimo platformos. Pasirodo, dar dažniau žmonės muzikos klausosi žiūrėdami muzikinius vaizdo klipus, pavyzdžiui, „YouTube“.
Naujausia Tarptautinės fonogramų pramonės federacijos IFPI apklausa, kurioje dalyvavo 34 tūkst. žmonių iš 21 šalies, rodo, kad vaizdo įrašų platformoms tenka net 47 proc. muzikos transliavimo laiko. Apskritai net 77 proc. apklausos dalyvių nurodė per pastarąjį mėnesį bent kartą klausęsi muzikos per „YouTube“.
Tyrimų bendrovė „Nielsen“ pateikia dar didesnį atotrūkį: anot jos, iš 5,1 trilijono 2019 metais transliuotų muzikos įrašų 66 proc. buvo žiūrimi vaizdo įrašų svetainėse ir tik likusių 33 proc. žmonės klausėsi muzikos platformose.
Mažiau vagia, bet mažiau ir perka
„Muzikos vaizdo įrašų populiarumui įtakos gali turėti tai, kad „YouTube“ išlieka visiškai nemokama, nereikalauja registracijos ir praktiškai neturi jokių apribojimų – išskyrus tai, kad joje rodomos reklamos. Bet juk kažkaip už muzikos klausymąsi susimokėti reikia“, – pastebi E. Dapkevičienė.
Ji priduria, kad nemokamos muzikos transliavimo alternatyvos svariai prisideda prie muzikos piratavimo mažinimo. IFPI duomenimis, 2019 metais maždaug kas ketvirtas (27 proc.) apklausos dalyvis prisipažino per pastarąjį mėnesį muzikos klausęsis nelegaliais būdais, nors metais anksčiau tokių buvo net 38 proc.
„Nielsen“ skaičiuoja, kad žemyn ritasi ir albumų pardavimai – fizinėse laikmenose įrašytų albumų pernai parduota 15 proc., skaitmeninių įrašų – 25 proc. mažiau nei 2018-aisiais. Tiesa, vinilinių plokštelių prekyba nežymiai atsigauna: tokių albumų pernai parduota beveik 10 proc. daugiau nei užpernai. Visgi tai išlieka smulki niša, mat per visus praėjusius metus pasaulyje parduota vos apie 8 mln. į vinilines plokšteles įrašytų albumų.
Išnaudoja ne visas galimybes
„Bendrai muzikos vartojimas pasaulyje atsigauna. Ir nors muzikos klausymosi platformų populiarumas auga itin sparčiai, anaiptol ne visi žino ir išnaudoja visas jų suteikiamas galimybes. Imkime kad ir tą patį „Spotify“ – dauguma žmonių pasitenkina tik bazinėmis funkcijomis, nors ši platforma siūlo kur kas daugiau“, – sako E. Dapkevičienė.
Netikite? „Telia“ ekspertė atrinko penkias retai naudojamas, bet kiekvienam klausytojui naudingas „Spotify“ funkcijas: