Kasko žalų, susijusių su stichinėmis nelaimėmis, skaičius praėjusiais metais išaugo daugiau nei 75 proc.

Pranešimas spaudai

2024-02-14, 06:45

0 komentarų

Gamtos stichijos vis dažniau grasina gyventojų transporto priemonėms: su stichinėmis nelaimėmis susijusių kasko išmokų suma praėjusiais metais taip pat augo kone dvigubai, rodo draudimo bendrovės ERGO duomenys.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Kasko žalų, susijusių su stichinėmis nelaimėmis, skaičius praėjusiais metais išaugo daugiau nei 75 proc.

Draudikai skaičiuoja, kad 2023-iaisiais Lietuvoje užfiksavo beveik 500 su stichinėmis nelaimėmis susijusių transporto priemonių kasko draudimo žalų, ir savo klientams išmokėjo daugiau nei 640 tūkst. eurų.

Pasak draudimo bendrovės ERGO transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, dažniausios kasko draudimo pretenzijų priežastys kasmet išlieka tos pačios: gyventojai dažniausiai kreipiasi dėl automobilio apgadinimo eismo įvykio metu bei priekinio stiklo apgadinimo.

„Tačiau yra viena naujiena – 2023 m. Lietuvoje prie dažniausiai fiksuotų žalų prisidėjo ir audrų, krušos bei liūčių padaryti nuostoliai. Nenuostabu, nes vasarą lydėjo kelios didelės audros, kurios daug žalos pridarė įvairiam klientų turtui. Su stichinėmis nelaimėmis susijusių kasko išmokų suma praėjusiais metais paaugo nuo 437 tūkst. iki 640 tūkst. eurų, tad toks reikšmingas augimas leidžia manyti, kad ateityje stichinės nelaimės vis labiau paveiks tiek kasdienį lietuvių gyvenimą, tiek ir visą draudimo sektorių“, – teigia R. Bieliauskas.

Kelią pastojo elniai ir stirnos

2023-uosius apžvelgę draudikai skaičiuoja, kad Lietuvoje savo klientams iš viso už kasko draudimo žalas išmokėjo daugiau nei 23,4 mln. eurų. Kaip ir kasmet, 2023 m. itin didelė dalis žalų buvo registruota dėl susidūrimų su laukiniais žvėrimis. Iš viso per metus užregistruota beveik 700 tokių įvykių ir išmokėta 1,3 mln. eurų viršijanti suma, kai vidutinė išmokos suma siekė daugiau nei 1900 eurų.

„Buvo ir tokių atvejų, kai išmokėtos sumos siekė dešimtis tūkstančių eurų. Štai praėjusių metų rugsėjį prieš automobilį iššokęs elnias gerokai apgadino transporto priemonę – draudimo išmoka viršijo 17 tūkst. eurų. Didesnes žalas fiksavome ir transporto priemonėms susidūrus su į kelią išbėgusiomis stirnomis, pernai dėl šios priežasties išmokėjome net dvi 16 tūkst. eurų siekusias kompensacijas“, – kalba draudimo ekspertas.

130 tūkst. eurų – didžiausia šių metų kasko kompensacija po avarijos

Žvelgdamas į didžiausias praėjusiais metais užfiksuotas žalas, R. Bieliauskas išskiria jau minėtus transporto priemonių apgadinimus dėl įvairių kelio eismo įvykių. Dažniausios nelaimingų atsitikimų priežastys – vairuotojai neužleidžia kelio kitai transporto priemonei, nesilaiko saugaus atstumo ir neatsargiai vairuoja automobilių stovėjimo aikštelėse.

„Pavyzdžiui, 67 tūkst. eurų ERGO kasko kompensacija praėjusiais metais buvo išmokėta kai priekyje persirikiuojant automobiliui už jo važiavęs vairuotojas staigiai stabdė, taip pat staigiai stabdyti priversdamas ir už jo važiavusį vilkiko vairuotoją. Dėl staigių greičio pokyčių vilkike vežtas krovinys nuplėšė jį prilaikiusius diržus, išvertė puspriekabės priekinę sieną bei nulaužė vilkiko priekį, apgadindamas ir variklį“, – pasakoja R. Bieliauskas.

Visgi, didžiausia kompensacija išmokėta automobiliui paslydus ant smėlio ir nuvažiavus nuo kelio į griovį – transporto priemonei padaryta žala siekė daugiau nei 130 tūkst. eurų. Kelios didelės sumos fiksuotos ir dėl įvairių gaisro atvejų, dažniausiai – užsidegus vilkikams ir sunkvežimiams.

Mažėjo automobilių dalių vagysčių skaičius

Aukštą vietą tarp visų transporto priemonių žalų, kurias draudikai fiksavo praėjusiais metais, užėmė ir priekinio stiklo pažeidimai. Juos dažniausiai sukėlė į stiklą atsitrenkę akmenukai ir šie draudžiamieji įvykiai savo populiarumu nusileido tik avarijoms. Iš viso buvo užfiksuota beveik 4200 žalų, o už sugadintus automobilių stiklus ERGO išmokėjo beveik 1,5 mln. eurų.

Palyginti su 2022 m., 2023 m. beveik ketvirtadaliu sumažėjo ERGO praneštų transporto priemonių dalių vagysčių skaičius. Dažniausiai buvo vagiami automobilių veidrodėliai ir žibintai, tačiau pasitaikė ir atvejų, kai buvo pavogti parkavimosi davikliai ar net katalizatoriai. Nors vagysčių ženkliai sumažėjo, išmokėta kompensacija šiemet augo – nuo 182 tūkst. iki 286 tūkst. eurų.

Kasmet nedidelė dalis vairuotojų susiduria ir su situacijomis, kai automobilį apgadina įvairūs smulkūs gyvūnai – daugiausia graužikai, taip pat katės, kiaunės, paukščiai ir kt. Dažniausiai šie gyvūnai palenda po gaubtu, taip apgadindami automobilio apačią ar izoliaciją.

„Pavyzdžiui, praėjusiais metais fiksavome atvejį, kuomet automobilių aikštelėje stovėjusiame automobilyje pelės pragraužė laidų apsauginį sluoksnį, dėl ko į automobilį patekus vandeniui buvo sugadinti ne tik laidai ir jų jungtys, bet ir pagrindinis variklio kompiuteris. Šiam klientui išmokėjome 3 tūkst. kompensaciją“, – kalba ERGO transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Pranešimas spaudai

2024-04-19, 19:54

0 komentarų

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiuo metu už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė: asmenims – 100–300 eurų (už pakartotinį 300–500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų (už pakartotinį 600–900 eurų).

Abiem teikiamais projektais siūloma fiziniams asmenims nustatytą atsakomybę už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, papildyti švelnesne nuobaudos rūšimi – įspėjimu.

„Įspėjimu siekiama, kad asmuo daugiau nenusižengtų ir galėtų pasitaisyti. Jis skiriamas, kai asmuo nusižengia pirmą kartą, supranta savo nusižengimo esmę, gailisi dėl savo padaryto teisės pažeidimo arba yra kitokių jo kaltę švelninančių aplinkybių ir yra netikslinga taikyti griežtesnę poveikio priemonę“, − pažymi projekto iniciatorius, Seimo narys A. Stončaitis aiškinamajame rašte.

Pasak jo, dažnu atveju transporto priemonės vairuotojas nežino, kad galimai daro pažeidimą, nes jo vairuojamas automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio davikliai nerodo galimo gedimo.

Alternatyvaus projekto rengėja, Seimo narė A. Gedvilienė, pristatydama iniciatyvą dėl įspėjimo įteisinimo, tikino, kad 48 valandos tikrai nėra patogus laikas žmogui susitvarkyti automobilį, užsiregistruoti ir atlikti techninę jo apžiūrą. „Mūsų misija šiandien sumažinti įtampas visuomenėje, kad nebūtų žmonės gąsdinami, kad nebijotų, kad jų automobilis bus konfiskuotas, nes niekada tokio dalyko ir nebuvo siūloma teisės aktuose“, − teigė politikė Seimo posėdyje.

Seimas nuo šių metų pradžios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams yra suteikęs teisę stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, taip pat panaikinti motorinių transporto priemonių ir priekabų, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Pritarus projektams (Nr. XIVP-3626, Nr. XIVP-3628) po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 6 d.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas