Nuo vakar, sausio 1 dienos, įsigaliojo svarbus pakeitimas, kuriuo numatoma, kad automobilius keliuose stabdyti ir jų techninę būklę tikrinti nuo šiol galės ne tik policijos pareigūnai, Lietuvos transporto saugos administracijos, o taip pat ir muitinės pareigūnai, tačiau kartu ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.
Įsigaliojus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimams, nuo kitų metų Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai gali be kitų institucijų pareigūnų dalyvavimo keliuose stabdyti ir atlikti operatyvinius transporto priemonių taršos matavimus, tai didina tokių patikrinimų operatyvumą ir mažina kaštus.
Iki pakeitimų atliekant tokias patikras privalėjo dalyvauti policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Kartu įsigalioja ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, kurie sustiprins transporto priemonių taršos kontrolę keliuose. Nustačius, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija ribines vertes arba esant bet kokiam skysčio (pvz. tepalų, kuro) nuotėkiui dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, bus naikinamas privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumento galiojimas ir transporto priemonė nebegalės dalyvauti eisme.
Keičiasi dalis sąvokų
Tačiau tai dar ne viskas. Nuo šiandien įsigalioja ir gausybė sąvokų patikslinimų bei pakeitimų. Daugelis KET pakeitimų yra svarbūs ir juos privalo žinoti kiekvienas vairuotojas, todėl rekomenduojame peržiūrėti žemiau pateikiamą informaciją.
Senas - 2 straipsnis
8. Didelis transporto priemonės trūkumas (toliau – didelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, dėl kurio gali pablogėti jos sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai. Techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatyti keli nedideli transporto priemonės trūkumai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais laikomi dideliu trūkumu.
Naujas - 2 straipsnis
8. Didelis transporto priemonės trūkumas (toliau – didelis trūkumas) – transporto priemonės neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, dėl kurios gali pablogėti šios transporto priemonės sauga arba kuri gali daryti neigiamą (kenksmingą) poveikį aplinkai, arba dėl kurios gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, arba transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su leidimu motorinei transporto priemonei ir (ar) jos priekabai dalyvauti viešajame eisme. Keli nedideli transporto priemonės trūkumai, nustatyti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais atliekant privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą arba Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais atliekant techninį patikrinimą kelyje, laikomi dideliu transporto priemonės trūkumu.
Senas - 2 straipsnis
10. Dviračių juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.
Naujas - 2 straipsnis
10. Dviračių juosta – dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.
Senas - 2 straipsnis
11. Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.
Naujas - 2 straipsnis
11. Dviračių takas – dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.
Naujas - 2 straipsnio papildymas
31.1. Elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami.
Senas - 2 straipsnis
33. Mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
Naujas - 2 straipsnis
33. Mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
Senas - 2 straipsnis
40. Motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h.
Naujas - 2 straipsnis
40. Motorinis dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį. Neįgaliųjų vežimėliai prie motorinių dviračių nepriskiriami.
Senas - 2 straipsnis
44. Nedidelis transporto priemonės trūkumas (toliau – nedidelis trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, nedarantis poveikio jos saugai arba aplinkai, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše nustatyti neatitikimai.
Naujas - 2 straipsnis
44. Nedidelis transporto priemonės trūkumas – transporto priemonės neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, nedaranti reikšmingo neigiamo poveikio šios transporto priemonės saugai arba kenksmingo (neigiamo) poveikio aplinkai, arba nežymi transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos dalyvavimu viešajame eisme.
Naujas - 2 straipsnio papildymas
44.2. Neįgaliojo vežimėlis – rankomis arba elektros varikliu varoma neįgaliojo judumo priemonė su ratais.
Senas - 2 straipsnis
47. Pavojingas transporto priemonės trūkumas (toliau – pavojingas trūkumas) – techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas transporto priemonės trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų eismo saugumui arba darantis poveikį aplinkai. Techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatyti keli dideli transporto priemonės trūkumai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais laikomi pavojingu trūkumu.
Naujas - 2 straipsnis
47. Pavojingas transporto priemonės trūkumas (toliau – pavojingas trūkumas) – transporto priemonės neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, kelianti tiesioginį ir neišvengiamą pavojų eismo saugumui arba daranti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai. Keli dideli transporto priemonės trūkumai, nustatyti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais atliekant privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą arba Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais atliekant techninį patikrinimą kelyje, laikomi pavojingu trūkumu.
Senas - 2 straipsnis
47.1. Pažeidžiamas eismo dalyvis – pėsčiasis, dviračio, motorinio dviračio vairuotojas ar keleivis, kitas eismo dalyvis – mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio vairuotojas ar keleivis, kurie eisme dalyvauja nebūdami motorinėje transporto priemonėje (kabinoje (salone) arba kėbule).
Naujas - 2 straipsnis
47.1. Pažeidžiamas eismo dalyvis – pėsčiasis, dviračio, motorinio dviračio vairuotojas ar keleivis, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, kitas eismo dalyvis – mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio vairuotojas ar keleivis, kurie eisme dalyvauja nebūdami motorinėje transporto priemonėje (kabinoje (salone) arba kėbule).
Senas - 2 straipsnis
49. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku be variklio, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.
Naujas - 2 straipsnis
49. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente be variklio, paspirtuku be variklio, vedantis dviratį, motorinį dviratį, mopedą, motociklą, ridenantis ar besinešantis elektrinę mikrojudumo priemonę, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.
Senas - 2 straipsnis
50. Pėsčiųjų perėja – perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.
Naujas - 2 straipsnis
50. Pėsčiųjų perėja – pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėja gali būti žymima vien ženklinimo linijomis KET nustatytais atvejais. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.
Senas - 2 straipsnis
67. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais.
Naujas - 2 straipsnis
67. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas.
Senas - 2 straipsnis
99. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių įstatyme ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme.
Naujas - 2 straipsnis
99. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme.
Senas - 10 straipsnis (1 dalies 1 punktas)
1) tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąrašą ir jų klasifikaciją, tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, remonto, priežiūros reikalavimus ir tvarką, taip pat dokumentus, nustatančius eismo organizavimo, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, poveikio kelių saugumui vertinimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimus ir tvarką;
Naujas - 10 straipsnis (1 dalies 1 punktas)
1) tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąrašą ir jų klasifikaciją, tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, remonto, priežiūros reikalavimus ir tvarką, taip pat dokumentus, nustatančius eismo organizavimo, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, poveikio kelių saugumui vertinimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo reikalavimus ir tvarką, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;
Senas - 10 straipsnis (1 dalies 24 punktas)
24) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką ir tvirtina techninių reikalavimų neatitikimų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui keliančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašą;
Naujas - 10 straipsnis (1 dalies 24 punktas)
24) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų ir gali kelti arba kelia grėsmę eismo saugumui, gali daryti arba daro kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui galinčių kelti arba keliančių ar kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai galinčių daryti arba darančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašą;
Senas - 10 straipsnio (4 dalies 2 punktas)
2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais įgūdžių;
Naujas - 10 straipsnio (4 dalies 2 punktas)
2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais, motoriniais dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis žinių ir įgūdžių;
Naujas - 10 straipsnis (papildyta 10 dalies 5 punktu)
5) turi teisę stabdyti M1 ir N1 klasių transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams.“
Naujas - 10 straipsnis (papildyta 12.1 dalimi)
12.1. Užtikrindama eismo saugumą ir siekdama mažinti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija turi teisę stabdyti M1, M2, M3, N1, N2, N3 klasių transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams.
Naujas - Įstatymo papildymas 17.1 straipsniu
17.1 straipsnis. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai
1. Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
2. Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).
3. Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.
4. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama:
1) važiuoti šaligatviais, išskyrus 2 straipsnio 67 dalyje nurodytą atvejį;
2) važiuoti pėsčiųjų takais;
3) važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus KET nustatytus atvejus;
4) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
5) važiuoti per pėsčiųjų perėjas;
6) vežti keleivius;
7) kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;
8) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas;
9) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
10) kad jų elektrinė mikrojudumo priemonė būtų velkama kitos transporto priemonės;
11) savo elektrine mikrojudumo priemone vilkti kitą transporto priemonę;
12) važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę;
13) važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu.
5. Su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.
6. Elektrinių mikrojudumo priemonių statymas yra draudžiamas savivaldybės tarybos nustatytose vietose.“
Senas - 22 straipsnis
4. Vairuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, o teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos.
Naujas - 22 straipsnis
4. Vairuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, o teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos. Nepasitikrinusių sveikatos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu vairuotojų turimi vairuotojo pažymėjimai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka skelbiami negaliojančiais. Pašalinus priežastis, lėmusias vairuotojo pažymėjimo paskelbimą negaliojančiu, vairuotojo pažymėjimas skelbiamas galiojančiu automatinėmis priemonėmis tai pažymint Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre.
Senas - 25 straipsnis (pavadinimas)
25 straipsnis. Bendrieji reikalavimai motorinėms transporto priemonėms ir priekaboms
Naujas - 25 straipsnis (pavadinimo pakeitimas)
25 straipsnis. Bendrieji reikalavimai transporto priemonėms ir priekaboms.
Senas - 25 straipsnis
7. Panaikinti motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą turi teisę:
1) policijos pareigūnai;
2) Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai – motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, arba motorinių transporto priemonių, kurios skirtos ir suprojektuotos vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo;
3) muitinės įstaigų pareigūnai – motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurios pritaikytos neteisėtam prekių (daiktų) gabenimui.
Naujas - 25 straipsnis
7. Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinti motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą turi teisę:
1) policijos pareigūnai – visų motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų;
2) Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai – motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, arba motorinių transporto priemonių, kurios skirtos ir suprojektuotos vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, M1 ir N1 klasių transporto priemonių, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų;
3) muitinės įstaigų pareigūnai – motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurios pritaikytos neteisėtam prekių (daiktų) gabenimui;
4) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – M1, M2, M3, N1, N2, N3 klasių transporto priemonių, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų.“
Naujas - 25 straipsnio papildymas
12. Elektrinės mikrojudumo priemonės, motorinio dviračio arba savo konstrukcija į juos panašios transporto priemonės, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, pardavėjas privalo informuoti pirkėją raštu, ar su parduodama transporto priemone pagal šio įstatymo nuostatas jis galės teisėtai dalyvauti viešajame eisme.
Nauji reikalavimai elektrinių paspirtukų vairuotojams
Kelių eismo taisyklėse nuo 2024 metų atsiranda naujų reikalavimų elektrinių paspirtukų vairuotojams. Tarp svarbiausių pokyčių – bus ribojamas paspirtukų greitis, vairuoti šias transporto priemones galės ne jaunesni nei 16 metų asmenys, nepilnamečiams bus privaloma visuomet dėvėti šalmą.
Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad elektriniais paspirtukais ir kitomis elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis galės naudotis asmenys nuo 16 metų, o nuo 14 metų – tik išklausę mokymo kursą ir turintys mokyklos išduotą pažymėjimą. Važinėjant gyvenamojo namo kieme amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų vaikus privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
Važiuoti elektrine mikrojudumo priemone nuo kitų metų sausio 1 dienos leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Šaligatviu arba važiuojamąja dalimi leidžiama važiuoti tik kai nėra šių kelio elementų. Maksimalus leistinas elektrinės mikrojudumo priemonės važiavimo greitis – 20 km/h, o važiuojant pro pat pėsčiąjį – ne didesnis kaip 7 m/h.
Nepilnamečiams šalmas privalomas visuomet, o suaugusiems – važiuojant važiuojamąja kelio dalimi. Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę ar įjungti šviesas. Abu reikalavimai privalomi tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui.
Draudžiama važiuoti šaligatviu ar važiuojamąja kelio dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, per pėsčiųjų perėjas, automagistralėmis ir greitkeliais, vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose. Be to, vairuotojai negalės vežti, vilkti ar stumti krovinių, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, nebus galima būti velkamiems ar vilkti kitą transporto priemonę, važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę ar važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis yra įrengtas.
Kelių eismo taisyklėse taip pat reglamentuojama elektrinių mikrojudumo priemonių eismo tvarka, įtvirtinami reikalavimai dėl stabdžių, garso signalo, žibintų bei kt. Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis laikomi elektriniai paspirtukai, elektrinės riedlentės, balansiniai vienračiai, riedžiai ir pan.