Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Taip pat galutinę sąskaitą lemia tai, kokia būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti.
2024 m. gegužės mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje – 6,44 ct/kWh be PVM. Palyginus su balandžio mėnesiu, vidutinė šilumos energijos kilovatvalandės kaina sumažėjo 0,29 ct/kWh, arba 4,5 procento. O lyginant su 2023 m. geguže, kainų vidurkis šiemet mažesnis 1,1 proc. – pernai tuo metu vidutinė kaina siekė 6,51 ct/kWh.
Vertinant 11 metų laikotarpį, mažiausia gegužės mėnesio vidutinė šilumos energijos kaina buvo 2020-aisiais – 3,75 ct/kWh, arba 42 proc. mažesnė nei šiemet gegužę, o didžiausia kaina per šį laikotarpį buvo 2022-aisiais – 8,11 ct/kWh, arba 26 proc. didesnė nei šį gegužės mėnesį.
Šilumos kainų pokytis šį mėnesį atitinka ilgametes tendencijas, kai pasibaigus šildymo sezonui šilumos kainos mažėja.
Esminiu šilumos energijos kainą lemiančiu faktoriumi išlieka naudojamo kuro struktūra ir jo įsigijimo kaina, kuri vidutiniškai Lietuvoje sudaro iki 60–80 proc. galutinės šilumos kainos.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina šiemet gegužę sudaro 5,67 ct/kWh – ji 5,5 proc. mažesnė nei balandį, kai siekė 6 ct/kWh ir 3 proc. mažesnė nei 2023-ųjų gegužę, kai buvo 6,51 ct/kWh.
Keturiuose didžiuosiuose miestuose šilumos energijos kaina mažesnė už šalies vidutinę šilumos energijos kainą, kuri yra 6,15 ct/kWh. Tik Panevėžyje šilumos kaina nežymiai – 0,22 ct/kWh viršija šalies vidurkį.
Vilniuje šilumos kaina – 5,54 ct/kWh. Lyginant su balandžio mėnesiu, sostinėje kaina sumažėjo 7 proc. (buvo 5,96 ct/kWh). O palyginti su šio šildymo sezono pradžia, Vilniuje šilumos kaina iki šiol sumažėjo 34 proc. (palyginimui – 2023 m. lapkričio mėnesį kaina buvo 8,37 ct/kWh).
Didžiausia šilumos kaina šią gegužę Panevėžyje – 6,37 ct/kWh, arba 1,7 proc. mažesnė nei balandį, kai buvo 6,48 ct/kWh. Pernai balandį ji siekė 6,34 ct/kWh.
Tarp didžiųjų miestų mažiausia šilumos kaina yra Šiauliuose – 5,04 ct/kWh, lyginant su balandžiu, ji sumažėjo 0,8 proc. (buvo 5,08 ct/kWh), o pernai gegužę buvo 5,23 ct/kWh, arba 3,6 proc. didesnė.
Lyginant visus šalies regionus, mažiausia šilumos energijos kaina Šiauliuose. Nevertinant didžiųjų miestų, balandį mažiausia kaina Utenoje – 5,52 ct/kWh ir Mažeikiuose – 5,69 ct/kWh.
Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina mažiausia, ji apie 12 proc. mažesnė nei šalies vidurkis.
Brangiausia šilumos energija tarp regionų gegužę yra Biržuose – 11,54 ct/kWh, Kauno rajone – 10,96 ct/kWh, Ignalinoje – 10,5 ct/kWh, Joniškyje – 10,39 ct/kWh ir Kaišiadoryse – 10,24 ct/kWh.
Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia, ji yra apie 43 proc. didesnė nei šalies vidurkis.
Lyginant Baltijos šalis, visą 2023/2024 m. šildymo sezoną Lietuvoje išliko mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina. Lietuvos didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis mažiausias – 6,8 ct/kWh, Latvijos didžiausias – 8,4 ct/kWh, visos šalies vidurkis Lietuvoje – 7,3 ct/kWh, Estijoje – 8,7ct/kWh, didžiausias Latvijoje – 8,9 ct/kWh.
Lyginant sostines, Vilniuje šilumos kaina mažiausia, Taline – 7,9 ct/kWh, arba 5,3 proc. didesnė. Didžiausia kaina išliko Rygoje – 8,8 ct/kWh, arba 19 proc. didesnė nei Vilniuje.
Biokuro kainos Lietuvoje 2024 m. išlieka stabilios. Šį gegužės mėnesį formuojasi 16,37 Eur/MWh biokuro tiekimo kaina, tai rodo BALTPOOL biržos ateities sandoriai. Palyginimui, 2023 m. gegužę kainos vidurkis buvo 22,7 Eur/MWh, arba 28 proc. didesnis.
Šių metų balandžio paskutinę savaitę užfiksuota 17,21 Eur/MWh biokuro tiekimo kaina, o balandžio mėnesio biokuro kainos vidurkis buvo 17,1 Eur/MWh, arba 6 proc. mažesnis nei kovą, kai sudarė 18,19 Eur/MWh. Pernai balandį biokuro kainos vidurkis buvo 22,1 Eur/MWh, arba 22,6 proc. didesnis nei šiuo metu.