Didieji šalies bankai įspėja kiekvieną šalies gyventoją: taip blogai dar nėra buvę, pateikė kritinę informaciją, kurią privalo žinoti kiekvienas, nenorintis patirti didžiulių nuostolių

Pranešimas spaudai

2024-06-06, 14:54

0 komentarų

Pastaruoju metu gyventojai sulaukia itin daug sukčių SMS žinučių, kuriose informuojama apie neva turimą skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau tai ne vienintelė gudrybė, kurią pastaruoju metu naudoja internetinėje erdvėje siautėjantys sukčiai.

Prasidėjo mega „Aliexpress“ išpardavimai – sutaupykite net iki 70 proc.
Didieji šalies bankai įspėja kiekvieną šalies gyventoją: taip blogai dar nėra buvę, pateikė kritinę informaciją, kurią privalo žinoti kiekvienas, nenorintis patirti didžiulių nuostolių

Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva besibaigiantį internetinės bankininkystės galiojimą, ragina patikrinti asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.

„Gyventojus įspėjame neaktyvuoti siunčiamų fiktyvių nuorodų ir jokiu būdu neatskleisti savo asmeninės informacijos, tai yra, prisijungimo prie interneto banko duomenų, slaptažodžių, Smart-ID kodų“, − sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Pasak Ž. Augonės, atlikę sukčių prašomus veiksmus, gyventojai suteikia jiems prieigą prie savo sąskaitų, taip pat patvirtina sukčių suformuotus mokėjimų pavedimus ir taip rizikuoja patirti finansinių nuostolių. Smart-ID naudotojai turėtų įdėmiai skaityti, kokias operacijas tvirtina, ypač, jei patys neinicijavo jokių mokėjimo pavedimų.

„Sukčiams svarbu patraukti gyventojų dėmesį juos nustebinant, todėl tikimasi, kad tai pavyks padaryti siunčiant informaciją apie neva besibaigiantį internetinės bankininkystės galiojimą, nesklandumus asmeninėse klientų sąskaitose. Net jei gautoje nuorodoje yra minimas banko pavadinimas, tai nereiškia, kad pranešimo siuntėjas yra pats bankas“, − komentuoja „Swedbank“ atstovė.

Kaip pabrėžia Ž. Augonė, svetainė www.swwedbank.com, į kurią SMS žinutėse nukreipia sukčiai, atkartoja tikrą „Swedbank“ interneto banko aplinką, tačiau tai yra fiktyvi svetainė, neturinti nieko bendro su „Swedbank“ veikla.

Kaip apsaugoti savo pinigus nuo sukčių

Sukčiai meistriškai moka įtraukti aukas į savo vykdomas apgaulės schemas. Jie gali mėginti „užkalbėti dantį“, užversti Jus dideliu kiekiu informacijos, gąsdinti pasekmėmis ar pabrėžti Jūsų žinių trūkumą. Tokiu atveju svarbiausia yra nepasiduoti emocijoms ir reaguoti šaltai.

Sukčiai gali itin įtikinamai apsimesti bet kokiu asmeniu, įmone arba institucija, jie gali labai profesionaliai bendrauti su Jumis telefonu, žinutėmis, laiškais ir kitais būdais – klastojami elektroniniai laiškai, dokumentai, naudojamos fiktyvios įmonės, melagingos reklamos, sukuriamos patikimų interneto svetainių fiktyvios kopijos, į asmeninį kompiuterį įdiegiami virusai ir kitos kenksmingos programos. Todėl visuomet patariame būti šiek tiek skeptikais, ypač kai kalba eina apie neįtikėtinai viliojančius pasiūlymus.

Sukčiavimo principai gali būti panašūs, tačiau scenarijai, priemonės, turinys ir forma gali skirtis. Būtent dėl šios priežasties svarbu atsiminti keletą pagrindinių dalykų, kurie padės išvengti nuostolių:

  • Niekada niekam neatskleiskite savo naudotojo ID, PIN kodų ar mokėjimo kortelės informacijos. Ypač budrūs bukite tuomet, jei banko darbuotoju prisistatantis asmuo prašo šių duomenų, nors Jūs patys bankui neskambinote ir neketinote vykdyti jokių operacijų – nei prisijungimo, nei pervedimų tvirtinimo.
  • Nespauskite jokių e. paštu, pokalbių programėlėse ar SMS žinutėse gautų nuorodų, nevykdykite prašymų suvesti arba padiktuoti prisijungimo prie interneto banko ar kortelės duomenis; atidžiai įvertinkite savo telefono ekrane matomą prašymą įvesti turimos prisijungimo priemonės slaptažodį, jei neturite su kuo sulyginti kontrolinio kodo ar jis nesutampa.
  • Jei kyla nors mažiausia abejonė, neskubėkite ir nedelsiant nutraukite veiksmus.
  • Neskubėkite vesti slaptažodžių išsamiai nesusipažinę su turimos priemonės ekrane matoma informacija. Slaptažodžio įvedimui turite pakankamai laiko – daugiau nei 15 sekundžių, tad neskubėkite ir būkite budrūs.

Nerimaujate dėl savo sąskaitos saugumo?

„Swedbank“ primena, kad kilus įtarimams ar jeigu nesate tikri, jog pavyko išvengti sukčių atakos – visada galima susisiekti su banko darbuotojais. Tai padaryti galima visą parą telefonais 1884 arba +370 5 268 4444, jeigu:

  • savo sąskaitoje pastebėjote įtartinų operacijų;
  • įtariate, kad tretieji asmenys gavo prieigą prie Jūsų e. bankininkystės;
  • susidūrėte su sukčiavimo veiksmais, kuriais siekiama išgauti prisijungimo prie e. bankininkystės ir/ar kortelės duomenis arba pasisavinti Jūsų pinigus.

Mes nedelsdami užblokuosime Jūsų kortelę ar prieigą prie Jūsų e. bankininkystės bei banko sąskaitų, kad niekas negalėtų pasinaudoti joje esančiais pinigais.

Ką nedelsiant galite padaryti patys, jei nukentėjote nuo sukčių

Visų pirma, nedelsiant užblokuokite kortelę – tai atliksite „Swedbank“ programėlėje arba interneto banke. Prisijungę prie programėlės, pasirinkite skiltį „Kortelės“, spustelėkite kortelę, kurią norite užblokuoti, o tuomet – brūkštelėkite slankiklį „Užblokuoti kortelę“. Prisijungę prie interneto banko, pasirinkite skiltį „Kortelės“, po to „Kortelių valdymas“ ir „Mano kortelės“. Pasirinkite norimą blokuoti kortelę ir brūkštelėkite slankiklį „Blokuoti kortelę“.

Antrasis žingsnis - praneškite apie saugumo spragas bankui. Jei naudodamiesi e. bankininkyste pastebėjote kažką įtartino ir įtariate, jog tai gali būti saugumo spraga, praneškite „Swedbank“ aptarnaujančiam personalui.

Perspėjimą siunčia ir „Paysera“ atstovai

Finansinių technologijų bendrovė „Paysera“ perspėja apie išaugusį fišingo (angl. phishing) laiškų skaičių Lietuvos įmonėms. Šiais laiškais finansiniai sukčiai siekia išvilioti su prisijungimu prie mokėjimo sąskaitos susijusius duomenis.

Tarp bendrovei pranešusių apie gautus sukčių laiškus daug įmonių, kurios nėra „Paysera“ klientės. Tai reiškia, kad finansiniai sukčiai masiškai siunčia laiškus viešai internete prieinamais kontaktais. Laiškuose pateikiama nuoroda į suklastotą interneto svetainę, kurios aplinka panaši į tikrąją.

„Paysera“ informavo klientus apie sukčių keliamą grėsmę per vidinius kanalus: programėlėje ir internetinėje bankininkystėje, ragindama juos būti atidesnius ir budrius. Vis dėlto, bendrovė užregistravo keletą atvejų, kai sukčiams iš įmonių pavyko išvilioti su prisijungimu prie sąskaitos susijusius duomenis.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Populiarios naujienos

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas