Dažnu atveju tokiems banko klientams mokėjimas būna sustabdytas, o jiems patiems tenka paaiškinti savo pajamų kilmę, pateikti pajamas patvirtinančius dokumentus ar tiesiog sulaukti įspėjimo, kad to daryti negalima.
Banko reakcija, atsižvelgus į pavedimo dydį ar paskirtyje naudojamus žodžius, gali atrodyti kiek perdėta, tačiau finansinės institucijos nuolat susiduria su iššūkiais, susijusiais su balansu tarp pinigų plovimo prevencijos reikalavimų ir geros kliento patirties. Tad kaip gyventojams išvengti nemalonumų dėl netinkamos pinigų pavedimo paskirties ir dėl kokių priežasčių bankai taip reaguoja?
Klientų finansinių operacijų stebėjimas – finansų institucijų pareiga
Finansinės institucijos privalo vadovautis „pažink savo klientą“ (angl. know-your-customer) principu, kurio tikslas – turėti teisingus ir galiojančius duomenis apie klientą, jo veiklą bei finansinių produktų naudojimo paskirtį, pirmiausia tam, kad būtų galima įvykdyti pinigų plovimo prevencijos teisinius reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, finansinės institucijos, nustačiusios įtartiną kliento piniginę operaciją, nepaisydami jos sumos, privalo tą operaciją sustabdyti ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo jos sustabdymo apie šią operaciją pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Šis įstatymas taip pat apibrėžia, kad finansinės institucijos gali atnaujinti piniginius sandorius (gavus leidimą iš finansinių nusikaltimų tarnybos), kai pagrindžiamas lėšų ar turto teisėtumas ar paneigiamos abejonės dėl galimų sąsajų su teroristų finansavimu. Teisinės šio įstatymo nepaisymo pasekmės apima baudas įmonei, kurios gali siekti iki 10 proc. įmonės metinių pajamų, atsakingų asmenų nušalinimą nuo pareigų, apribojimą naudotis įmonės turtu arba licencijos vykdyti finansinių paslaugų veiklą panaikinimą.
Finansinės institucijos turi vadovautis šiuo įstatymu bei sukurti vidines procedūras, padėsiančias automatizuoti kliento duomenų ir jo piniginės veiklos tikrinimo procesą. Taigi, finansinės institucijos visada privalo reaguoti į mokėjimo pavedimus, kurie gali būti siejami su nelegalia veikla, nors tai iš pirmo žvilgsnio ir gali pasirodyti ir nerimta.
Viena iš tokių vidinių procedūrų – kliento finansinių sandorių stebėjimas (angl. transaction monitoring). Tai yra kliento finansinių operacijų, vykdomų per visą verslo santykių laikotarpį, tikrinimas, esant poreikiui, tikrinama ir kliento turto ar pinigų, dalyvaujančių operacijoje, kilmė. Šis procesas skirtas užtikrinti, kad kliento vykdoma finansinė veikla atitinka įmonės žinias apie klientą bei jo rizikos profilį. Kliento finansinių operacijų tikrinimas leidžia atpažinti neįprastą, neracionalią veiklą. Jei ši neįprasta veikla negali būti paaiškinta pasitelkus rinkos situaciją, turimas žinias apie klientą bei viešai prieinamų duomenų rezultatus, galima įtarti, kad kliento pavedimai potencialiai susiję su nusikalstama veikla, apie kurią bankas turi informuoti finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
Finansinės įstaigos – siekia supaprastinti naudojimąsi finansinėmis paslaugomis
Kiekviena finansines paslaugas teikianti įmonė nustato rizikos laipsnį, kurį yra pasiruošusi priimti. Automatizuotus sprendimus, kai mokėjimų pavedimai stabdomi dėl paskirtyje esančio žodžio, taikančios įmonės balansuoja ties riba, kai pareiga atitikti teisinius reikalavimus ir neprisiimti rizikų gali sukelti finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų nepasitenkinimą.
Šiuolaikinis finansinių paslaugų naudotojas gali rinktis ne tik iš bankų, bet ir šiuolaikines finansines technologijas taikančių kitų finansinių institucijų, todėl paslaugų tiekėjai yra suinteresuoti naudojimąsi finansinėmis paslaugomis klientui padaryti lengvą, patogų ir pigų. Svarbu įvertinti, kad tikimybė, jog asmenys, iš tiesų atliekantys finansines operacijas, susijusias su nusikalstama veikla, mokėjimo paskirtyje naudos su ta nusikalstama veikla susijusius žodžius ar frazes (pavyzdžiui, narkotinių medžiagų pavadinimus), yra labai menka.
Dėl šios priežasties finansinės institucijos kliento stebėsenos atlikimui turi naudotis viešai prieinama, rinkos informacija, tokia kaip kitų institucijų surinkti rinkos duomenys, o taip pat grupuoti klientus pagal panašius finansinių nusikaltimų požymius. Svarbu įvertinti kliento keliamas rizikas bei atliekamų finansinių operacijų modelį, kad pastebėtų, ar vykdoma veikla yra neįprasta klientui ar klientų grupei. Racionalus kliento informacijos naudojimas padeda finansinių paslaugų tiekėjui sumažinti laiką, skirtą klaidingai teigiamų (angl. false positive) mokėjimų tikrinimui bei išvengti panašių mokėjimų stabdymo ateityje.
Kitos priežastys finansinėms institucijoms užtikrinti tinkamas pinigų plovimo procedūras taip pat susijusios su įmonių konkurencingumu. Vargu ar yra finansinių institucijų, kurios norėtų būti siejamos su finansiniais nusikaltimais, taip prarasdamos sąžiningos bei teisėtos klientų rinkos dalies susidomėjimą bei pasitikėjimą, todėl pinigų plovimo prevencijos taikymas tiesiogiai valdo įmonės reputacines rizikas.
Dar vienas, dabar ypač svarbus aspektas – įmonių socialinė atsakomybė. Daugelis įmonių skirtingais būdais bando prisidėti prie teigiamo poveikio visuomenei ir aplinkai, o pinigų plovimo prevencija yra reikšmingas socialinės atsakomybės požymis. Lietuvos banko apklausa dėl rizikų Lietuvos bankų sistemai parodė, kad 23 proc. respondentų mano, kad dėl finansinių technologijų plėtros Lietuvoje didėja pinigų plovimo ir finansavimo rizika. Kiekvienos konkurencingos finansinės institucijos tikslas yra šią riziką valdyti bei kurti pasitikėjimą visuomenėje.
Rekomendacijos gyventojams: kaip nesusilaukti nemalonumų iš finansinių įstaigų, pervedant pinigus?
Taip pat ir finansinių paslaugų naudotojams, nenorintiems, kad jų mokėjimai būtų sustabdyti, o jie patys neturėtų pateikti pasiaiškinimų apie vykdomą veiklą, rekomenduojama vadovautis šiais patarimais:
1. Mokėjimo paskirtyje naudoti konkrečius žodžius ar frazes, paaiškinančius mokėjimo priežastį – vengti juokelių ar specialiųjų simbolių, ypač jei jie gali atrodyti įtartinai nežinant mokėjimo ar santykių tarp siuntėjo ir gavėjo konteksto. Mokėjimo paslaugų naudotojai labai dažnai nesusimąstydami mėgsta pajuokauti. Tarkime yra daromi pavedimai draugams ar antrajai pusei su užrašu „už seksualines paslaugas“, „už labai prastą koksą“ mokėjimo paskirtyje.
Bendras mokėjimų dėsningumas arba santykis tarp siuntėjo ar gavėjo dažnai gali pagrįsti mokėjimo paslaugų naudotojų humoro jausmą, tačiau dažnai tik „padaro meškos paslaugą“, jei pavedimus tikrinantis banko darbuotojas negali rasti įrodymų, patvirtinančių, kad klientas tik pajuokavo arba nenori prisiimti rizikos. Pačiam siuntėjui konkrečių žodžių naudojimas gali palengvinti sąskaitos išrašų tikrinimą, o gavėjams – lengviau atpažinti mokėjimą.
2. Reikėtų vengti nepagrįstų mokėjimų pirmyn – atgal, ypač jei siunčiamos didelės, apvalios sumos. Didelės sumos, siunčiamos pirmyn ir atgal siuntėjui per trumpą laiko periodą dažnai gali būti visiškai teisėtos ir pagrįstos: tai gali būti trumpalaikė paskola šeimos nariui ar draugui, pinigai bendram pirkiniui arba net bandymas padidinti kredito kortelės bonusus per dideles išlaidas joje, norint gauti pigius skrydžius (ši taktika daugiau taikoma užsienyje), tačiau iš finansinių nusikaltimų prevencijos pusės šie pavedimai, atliekami neįprastu dažnumu ar sumomis, gali atrodyti įtartinai.
Neracionaliai dažnai pervedamos didelės sumos kelia finansinių nusikaltimų, tokių kaip pinigų plovimas ar mokesčių vengimas, įtarimą, todėl nereikėtų to daryti be rimtos priežasties. Jei vis tik yra teisėta priežastis dažnai daryti tokius mokėjimus, reikėtų nurodyti mokėjimo priežastį mokėjimo paskirtyje.
3. Prieš didelės vertės pinigines operacijas verta pasidomėti Lietuvos Respublikos įstatymais. Pavyzdžiui, didelės vertės dovanos (viršijančios 2500 Eur) , gautos iš žmonių, kurie nėra jūsų šeimos nariai, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra apmokestinamos ir turi būti deklaruojamos metinės pajamų mokesčio deklaracijos priede.
Būtent todėl reikėtų atsargiai naudoti žodžius kaip „ačiū“, „dovana“, „skola“, nes jie banko darbuotojui gali būti požymis, kad mokėjimai turi būti apmokestinami. Įstatymų nežinojimas nebūtinai taps mokėjimų pavedimų sustabdymo ir klausimų iš banko priežastimi, tačiau gali tekti aiškintis Valstybinei Mokesčių Inspekcijai arba sumokėti neplanuotų mokesčių.
4. Nenaudoti piniginių operacijų kaip įrankio susirašinėjimui. Teko matyti, kaip žmonės dažnai siunčia vienas kitam 0,01 Eur vertės mokėjimus su tekstu mokėjimo paskirtyje – kartais tai tiesiog juokelis, tačiau kai kuriais atvejais banko mokėjimai tampa vieninteliu komunikacijos įrankiu, kai visi kiti kanalai užblokuoti.
Pavyzdžiui, yra buvę atvejų, kad žmogus, kurį gavėjas užblokavo per telefoną ar socialinius tinklus, nutrūkus romantiniams santykiams, kontakto su gavėju ieškojo siųsdamas jam pinigus ir žinutes mokėjimo paskirtyje. To nereikėtų daryti, nes dažnas smulkių sumų siuntimas su tekstu gali būti priekabiavimo požymis, o bankas ar kitas mokėjimo paslaugų teikėjas, tokius siuntėjus gali net blokuoti, taip atimant įrankį kasdienėms finansinės operacijoms atlikti.
5. Reikėtų komunikuoti su finansinėmis institucijomis. Svarbu prisiminti, kad jei bankas sustabdo jūsų mokėjimą arba kreipiasi į jus su prašymu paaiškinti savo veiklą, jis tai daro dėl teisinių reikalavimų arba noro apsaugoti jus ar kitus savo klientus.
Bankas mokėjimus neretai stabdo, jei yra įtarimas, kad jūs tapote sukčiavimo auka, todėl reikėtų vertinti banko taikomas procedūras bei atsakyti į pateiktus klausimus. Šis procesas neturėtų būti keliantis baimę ar pasipiktinimą jei žinote, kad jūsų vykdoma finansinė veikla yra teisėta.
Finansinės institucijos nuolat susiduria su iššūkiais, susijusiais su balansu tarp pinigų plovimo prevencijos reikalavimais ir gera kliento patirtimi, todėl svarbu taikyti kliento stebėsenos priemonių rinkinį, pagrįstą rinkos situacija bei kliento pažinimo duomenimis, tokiais kaip jo finansinių operacijų istorija. Savo ruožtu klientai atsakingi už šalies įstatymų žinojimą, kad sumažinti tikimybę susidurti su aiškinimusi dėl savo atliekamų piniginių operacijų.