Praūžusios žiemos šventės daliai žmonių palieka ne tik gerus prisiminimus, bet ir ne visada pakilią nuotaiką. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas ir Kauno padalinio vadovas, sako, kad metų sandūroje žmonės gali jaustis labiau emociškai išvargę, o tai lemia ir prieššventinis lėkimas, ir po Naujųjų atsiradęs spaudimas daryti pokyčius. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, priduria, kad niūrią nuotaiką praskaidrinti gali keli išmanūs įrankiai.
„Poco F6 Pro“ išmanusis dabar kainuoja tik 412,02 eurus su nuolaidos kodu DHJULYPROMOTIO55. Spauskite čia, kad įsigyti.
Anot M. Kriščiūno, poveikį žmonių emocijoms ir bendrai savijautai šventinio sezono pabaiga daro dėl kelių priežasčių. Daugeliui žmonių šventinis laikotarpis asocijuojasi su maloniais jausmais ir patirtimis, kurioms kartais pritrūksta laiko ar dėmesio įprastu laiku.
„Susitikimai su draugais ir kitais artimaisiais, šventės nuotaika, atsipalaidavimas – įprastai po tokių intensyvių šventinių patirčių ir emocijų žmonėms sunku būna greitai ir lengvai grįžti į įprastą rutiną, gali aplankyti nostalgija ir liūdesys, susiję su tuo, kad šventės jau praėjo. Prie viso to gali prisidėti ir Naujųjų Metų, ir naujų darbų stresas“, – sako psichologas.
Jo teigimu, metų sandūroje žmonės patiria jausmų mišinį – jaučiasi atgimę ir motyvuoti, optimistiški, tačiau tuo pačiu ir spaudimą būti geresniais, pasikeisti, nusivylimą pradedant siekti nepamatuotai išsikeltų metinių tikslų. Su tokia jausmų įvairove kai kuriais atvejais išbūti gali būti sudėtinga.
Pasibaigusios šventės žmonėms taip pat gali asocijuotis su tam tikru praradimu, ypač jei tas laikotarpis patiko, buvo malonus, priduria M. Kriščiūnas. Naujieji Metai ir sau iškelti lūkesčiai sukelia papildomą spaudimą būti kitokiais nei įprastai, kas taip pat gali kelti papildomą sunkumą. Be to, įtaką emocinei būsenai šiuo laikotarpiu daro ir klimatas – mažiau saulės šviesos, šaltesnis oras gali būti siejami su sunkesne, labiau slegiančia nuotaika.
„Pirmiausia reikėtų priimti šiuos jausmus ir patvirtinti sau, kad juos tikrai jaučiame. Visa tai ignoruodami galime sukelti papildomą nereikalingą spaudimą sau jaustis vienaip ar kitaip, kas tik prisidėtų prie mums nepatinkančios savijautos. Kartu yra svarbu suprasti, ką galime kontroliuoti ir ką galime daryti – galbūt planuoti savo dienas ir tikslus taip, kad jie labiau atitiktų mūsų vertybes, nuotaikas ir energijos rezervus; galbūt tai yra bendravimas su žmonėmis; galbūt tai yra tiesiog rutinos ir balanso palaikymas nereikalaujant iš savęs per daug tol, kol nepraeis sunkumo jausmas“, – pataria ekspertas.
Kai kurie jaučia ir nuovargį
Metų pabaiga dažnam žmogui reiškia ne tik pasiruošimą žiemos šventėms, bet ir skubų darbų užbaigimą. Psichologas pastebi, kad šventiniu laikotarpiu žmonės šventes jau sutinka pervargę dėl įvairių terminų gausos, spaudimo, streso.
„Skubėjimas užbaigti darbus laiku, nepriklausomai nuo laikotarpio, gali privesti prie pervargimo ar netgi perdegimo. Šis laikotarpis išskirtinis tuo, kad žmonėms kyla vis didesnis noras švęsti, norisi vis mažiau būti darbuose, o juose būti bet kuriuo atveju tenka. Kartu metų pabaiga gali sukurti iliuziją, kad darbai ir skubėjimas baigiasi, o juos pabaigę jaučiame palengvėjimą. Dažnai tai ir lieka iliuzija, kadangi nuo Naujųjų darbai vis tiek tęsiasi, į ką įsivažiuoti gali būti tikrai sunku“, – pastebi M. Kriščiūnas.
Anot jo, būtina įvertinti, ar tokį nuovargį patiriantis žmogus gali su kylančiais sunkumais susitvarkyti sau įprastais būdais. Jei tai daryti yra sunku, svarbu nelikti vieniems – pasikalbėti su artimaisiais, psichikos sveikatos specialistais ar „Jaunimo linijos“ savanoriais.
„Užsitęsęs nuovargis gali reikšti, kad pavargome nebūtinai dėl švenčių, tad svarbu įsivertinti, ar nepatiriate perdegimo, ar įprasti poilsio būdai vis dar padeda, ar reikėtų imtis gyvenimo būdo pakeitimų. Pervargę žmonės gali būti jautresni, nuovargis gali paveikti mūsų kognityvinius gebėjimus – dėmesį, atmintį, mūsų santykius, tad svarbu to neignoruoti. Gali padėti kasdienis ir nuolatinis rūpinimasis savimi: balansas, miegas, tinkamas maistas, fizinis aktyvumas, bendravimas su žmonėmis, taip pat kreipimasis į specialistus, jei įmanoma – atsiribojimas nuo įtampą keliančių veiklų, žmonių“, – pataria M. Kriščiūnas.
Padėti gali ir išmanūs įrankiai
Pasak A. Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, po šventinio maratono pasijausti geriau gali padėti ir keli išmanūs įrankiai. Savo telefone galima įsidiegti programėles, kurios siūlo nusiraminimo, meditacijos, judesio praktikas, galinčias tapti prasmingu ir naudingu laisvalaikio užsiėmimu. Jis dalijasi keliomis populiariomis programėlėmis.
„Calm“. Tai populiariausia pasaulyje miego ir meditacijos programėlė. Joje galima rasti skirtingas meditacijos technikas, užmigti padedančias istorijas, muziką, trumpus vaizdo įrašus, raminančius garsus susikaupimui, tempimo pratimus ar sąmoningumo užsiėmimus. Programėlėje esančios meditacijos trunka nuo 3 iki 25 minučių, taip pat kasdien siūloma nauja 10 minučių trukmės „Daily Calm“ sesija, kurią įgarsina ir gerai žinomi žmonės, pavyzdžiui, Harry Styles ar Matthew McConaughey. Dalis programėlėje esančių paslaugų yra mokamos. Programėlę „iOS“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „Android“ – čia.
„Simply Yoga“. Judesį bei meditaciją apjungianti jogos praktika – vienas iš būdų kasdien jaustis geriau ir sumažinti nuovargį. Ši nemokama programėlė bus naudinga tiems, kurie nori jogos pratimais užsiimti namuose. Programėlė pravers tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems jogos mėgėjams. Joje galima rasti skirtingų lygių treniruotes su pagrindinių jogos pozų aprašymais, taip pat stebėti nuotolines treniruotes. Programėlę „iOS“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „Android“ – čia.
„Happy Color“. Ši nemokama programėlė – tarsi virtuali spalvinimo knyga suaugusiems. Joje galima rinktis spalvinti įvairius gamtos peizažus, mados pasaulio kadrus, taip pat mėgstamus komiksų, „Disney“ pasaulio personažus. Pasirinkus norimą paveikslėlį, jį reikia užpildyti pagal skaičiais sužymėtas spalvas. Programėlė taip pat siūlo piešinius, kuriuos spalvojant galima paremti įvairias labdaros organizacijas. Programėlę „iOS“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „Android“ – čia.