Paradoksas: socialinių tinklų populiarumui mušant rekordus, jaunimo pasitikėjimas jais tik krenta

Pranešimas spaudai

2023-05-09, 13:20

0 komentarų

Per paskutinius šešerius metus socialiniai tinklai jaunimui tapo svarbesniu informacijos šaltiniu, nei bet kada anksčiau, rodo austrų tyrimas. Tarp populiariausių jaunų žmonių naujienų kanalų taip pat įsitvirtino „YouTube“ ir nuomonės formuotojai, toli už nugaros palikę tradicinę žiniasklaidą.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Paradoksas: socialinių tinklų populiarumui mušant rekordus, jaunimo pasitikėjimas jais tik krenta

Tačiau nors šiose tendencijose galima įžvelgti tam tikrų rizikų, ekspertus džiugina augantis jaunosios kartos nepatiklumas internete skleidžiamai informacijai.

Siekdamas nustatyti jaunosios visuomenės dalies informacijos vartojimo įpročius, 2023 m. Austrijos saugesnio interneto centras pakartojo 2017 m. atliktą tyrimą, kuriame pastebėjo ryškius pokyčius tiek populiariausiose naujienų platformose, tiek pasitikėjime jomis.

„Būtų sunku tikėtis, kad interneto amžiuje gimę asmenys informacijos ieškotų laikraščiuose ar žiūrėdami televizorių, bet toks ryškus socialinių tinklų įsigalėjimas visada buvo matomas kaip nemaža grėsmė. „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ir kitose platformose nuolat plinta nepatikrinta ir net ekstremistinė informacija, veikianti dar tik besiformuojančių asmenybių mąstymą ir taip kelianti grėsmę ne tik jiems patiems, bet ir valstybės saugumui. Visgi nepaisant faktų tikrinimo įgūdžių stokos, socialinių tinklų naujienomis pasitiki vos 8 jaunuoliai iš šimto“, – tyrimą komentuoja „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Nuomonės formuotojai keičia naujienų portalus

Pasak I. Bimbirytės-Yun, lyginant 2017 m. ir prieš porą mėnesių publikuotą 2023 m. tyrimus, galima pastebėti reikšmingų pokyčių. Socialiniai tinklai per šiuos metus tik dar labiau įsitvirtino, tapdami pagrindiniu naujienų kanalu nebe 59 proc., o visiems 80 proc. jaunuolių. Įspūdingą šuolį taip pat pademonstravo „YouTube“, kurioje kasdien naršo 3 iš 4 apklaustųjų – triskart daugiau, nei prieš šešetą metų.

2022 m. panašią apklausą atlikusi Jungtinės Karalystės ryšių reguliavimo tarnyba „Ofcom“ nustatė kone analogiškus rezultatus. Jaunimo lyderių trejetuke užfiksuotas rekordinis „Instagram“, „TikTok“ ir „YouTube“ populiarumas, o lentelėje reikšmingai žemyn nugarmėjęs „Facebook“ netgi nusileido šalies visuomeniniam transliuotojui „BBC“.

„Tyrėjams į šiųmetę statistiką teko įtraukti ir nuomonės formuotojus, tapusius trečiu populiariausiu žinių šaltiniu. Kadangi susidomėjimais jais beveik dvigubai lenkia tradicinių žiniasklaidos atstovų svetaines, galima daryti išvadą, jog jauni asmenys juos laiko moderniųjų laikų žurnalistais. Greičiausiai tai lemia patrauklesnis formatas, kuriame naujienos įpinamos į pramoginį turinį bei pateikiamos ne sausai ir objektyviai, o per savo asmeninę prizmę, ir dar kur kas jaunimui artimesnėje platformoje“, – atskleidžia specialistė.

Tuo metu JK tyrimo autoriai atkreipia dėmesį į kitą paradoksą. Jei ankstesniais metais socialinėse platformose buvo dalinamasi naujienų portalų straipsniais, tai pastaruoju metu patys naujienų portalai medžiagos ieško socialiniuose tinkluose. Tad nenuostabu, jog pastaruosiuose „gyvenantis“ jaunimas mato vis mažiau priežasčių lankytis panašiu turiniu, bet kur kas lėtesne reakcija pasižyminčiose senosios žiniasklaidos atstovų „stovyklose“.

Dar viena nauja tendencija – vaizdo transliavimo paslaugų įsitvirtinimas ketvirtoje populiariausių informacijos šaltinių reitingo vietoje. „Netflix“, HBO, „Amazon Prime“ ir kitos panašios platformos jaunuoliams tapo visaverte alternatyva televizijai, kurios aktualumo jaunimo auditorijoje sumažėjimą pagrindžia nuo 2017 m. keturiais procentiniais punktais susitraukęs rezultatas.

Populiarumas nelygu patikimumui

Vis dėlto „Telia“ atstovė pabrėžia, kad naujienų platformų populiarumas nebūtinai lemia didesnį pasitikėjimą jomis. Remiantis naujausia Austrijos saugesnio interneto centro statistika, jaunimo mėgstamiausių informacijos šaltinių viršūnėje įsitaisiusiais socialiniais pasitiki mažiau nei vienas apklaustasis iš dešimties, o lyginant su ankstesnių metų tyrimo duomenimis, šis rodiklis netgi sumažėjo.

„Socialiniai tinklai šiuo atžvilgiu nėra išimtis. Dešimties procentų nesiekiantis pasitikėjimo reitingas būdingas visoms moderniosios žiniasklaidos priemonėms, įskaitant „YouTube“, nuomonės formuotojus, tinklaraščius, vaizdo turinio transliavimo paslaugas, o ypač – lentelės dugne atsidūrusioms tinklalaidėms. Tai rodo, jog jaunuoliai vis geriau supranta, jog šiose platformose nėra efektyvių turinio kontrolės mechanizmų, todėl jose lengva skleisti propagandą ir melagienas, ypač tam skyrus didesnius ar mažesnius finansinius resursus“, – netikėtus rezultatus komentuoja I. Bimbirytė-Yun.

Skeptiškai į socialinių tinklų turinį žiūri net 12-15 m. paaugliai. 2022 m. „Ofcom“ apklausa atskleidė, jog vos trečdalis nepilnamečių tiki čia skelbiamomis naujienomis. Tiesa, šį budrumą gali kiek „primigdyti“ draugai – jiems pasidalinus tam tikra žinia socialinėje platformoje, paauglių pasitikėjimas kyla iki 37 proc.

Paradoksalu, tačiau patikimiausiais visuomenės informavimo kanalais jaunuoliai iki šiol laiko savo vis dažniau ignoruojamą žiniasklaidos „klasiką“. Aukščiausią pasitikėjimo kreditą jaunoji karta suteikė Vikipedijai, radijui ir televizijai, kurie visi peržengė penktadalio apklaustųjų balsų barjerą. Kiek mažiau surinko internetiniai naujienų portalai.

Kaip kovoti su melagienomis?

Nepaisant didėjančio jaunimo skeptiškumo viešai skleidžiamai informacijai, austrų tyrėjai vis dar įžvelgė erdvės tobulėjimui. 7 iš 10 apklaustųjų teigia sunkiai galintys atskirti tikras naujienas nuo melagingų, o net pusė prisipažįsta įvairiomis žiniomis besidalinantys prieš tai jų nepatikrinę.

„Universalus receptas siekiant neužkibti ant propagandos ar netikrų sensacijų kūrėjų kabliuko – automatiškai nepasitikėti jokia socialinėse platformose skelbiama informacija. Pirmiausia reikia patikrinti šaltinį ar įrašo kūrėjo profilį, pasižiūrėti į komentarus bei komentuojančius, ir taip įsitikinti, jog neturime reikalų su vadinamaisiais „botais“ – melagingos informacijos sklaidai naudojamomis programomis“, – pataria „Telia“ tvarumo projektų vadovė.

Taip pat vertėtų nepasitikėti neva kaip įrodymas skelbiamomis ekrano nuotraukomis ir paveikslėliais, kurie šiais laikais gali būti lengvai padirbami, o kilus abejonėms – visada pasitikrinti, ar panašias naujienas paskelbė kiti mūsų pasitikėjimą pelnę ar geros reputacijos kanalai. Šį informacijos tikrinimo įgūdį jaunuoliams svarbu diegti jau mokykloje, nes populiarėjantys „ChatGPT“, „Google Bard“ ir kiti dirbtinio intelekto robotai kol kas neturi galimybių to atlikti bei savo pateikiamuose atsakymuose linkę tiesą įtikinamai supinti su klaidingais duomenimis.

Nors pasak tyrimo duomenų daugiau negu pusė jaunuolių linkę ignoruoti melagingas naujienas, ekspertai rekomenduoja atlikti dar vieną papildomą žingsnį – apie jas pranešti platformos valdytojams, paspaudžiant mygtuką „Report“. Taip bus sustabdytas melagienų plitimas ir bus apsaugoti galimai mažesnį atsparumą joms turintys asmenys.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Populiarios naujienos

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas