SEB bankas įspėja apie naujas itin sudėtingas sukčiavimo schemas, kurių griebiasi sukčiai, įpainiodami iškart po kelis gyventojus. Iš vieno asmens pirmiausia išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys, po to – mokėjimo kortelė, į kurios sąskaitą sukčiai perveda ir skubiai išgrynina ne tik iš kliento, bet ir iš kitų asmenų išviliotas lėšas.
„Poco F6 Pro“ išmanusis dabar kainuoja tik 412,02 eurus su nuolaidos kodu DHJULYPROMOTIO55. Spauskite čia, kad įsigyti.
Taip nukentėjusysis nuo sukčiavimo tampa ir įtariamuoju neteisėtai pasisavinęs lėšas. Tikrumo įspūdžiui sustiprinti sukčiai siunčia ir banko valdybos narių vardu pasirašytus melagingus laiškus.
„Pastebėjome, kad sukčiai griebiasi itin painių sukčiavimo schemų – pirmiausia klientai sulaukia skambučio iš neva „Google“, „Meta“, SEB ir kitų bankų arba policijos atstovų, kurių metu išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys. Juos gavę ir kliento vardu prie interneto banko prisijungę sukčiai gali matyti ir kliento mokėjimo kortelės PIN kodą. Toliau su asmeniu bendraujama programėlėje „WhatsApp“, kur sukčiai pasivadina banko vardu, profilio nuotraukoje naudoja banko logotipą ir netgi atsiunčia melagingą banko valdybos narių vardu pasirašytą raštą, kuriame informuoja apie neva nesaugią sąskaitą ir praneša, kad klientas tapo sukčiavimo auka. Tokio pokalbio motyvas – išvilioti ir gauti kliento mokėjimo kortelę, kurią, sukčių sėkmės atveju, gyventojai patys atiduoda atvažiuojantiems kurjeriams“, – pasakoja Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė.
Anot jos, per kurjerius iš gyventojų gautos kortelės panaudojamos dar platesnei sukčiavimo schemai. Į šių kortelių sąskaitas sukčiai perveda iš kitų aukų išviliotus pinigus, o tuomet juos skubiai išgrynina. Taip nuo sukčiavimo nukentėjęs asmuo turi papildomų nemalonumų, nes į jį pirmiausiai krypsta žvilgsnis aiškinantis neteisėtą lėšų pasisavinimą iš kito asmens.
Pastebima, kad tokios sukčiavimo schemos dažniausiai naudojamos taikantis į vyresnius gyventojus.
„SEB bankas niekada neprašo perduoti mokėjimo kortelių per tarpininkus ar kitus asmenis. Juo labiau – nesiunčia valdybos narių vardu pasirašytų raštų apie neva nesaugias sąskaitas per pokalbių programėlės. Be to, jeigu paskambinęs konsultantas su jumis nekalba lietuviškai, tai turėtų sukelti įtarimą. Tokiu atveju rekomenduojame nedelsiant nutraukti pokalbį ir susisiekti su savo banku oficialiais kontaktais, nurodytais banko interneto svetainėje“, – pataria D. Uosytė.
SEB bankas primena klientams, kad pokalbių telefonu ar per pokalbių programėlės metu jokiu būdu negalima atskleisti savo prisijungimo duomenų, tokių kaip interneto banko atpažinimo kodas, „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar SEB programėlių PIN1 ir PIN2 kodai, taip pat mokėjimo kortelės informacijos ir PIN kodo. Be to, gyventojai turėtų būti budrūs ir niekada nevesti šių duomenų į SMS, „Facebook“ žinute ar el. laišku gautą nuorodą.