Internetas, tinklų aprėptis ir greitis siejami su spartesne pažanga, tačiau internetas turi ir tamsiąją pusę, su kuria galima susidurti bet kada. Pavyzdžiui, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) interneto karštoji linija sausį sulaukė daugiau nei 300 pranešimų. Palyginti su pernai sausiu, pranešimų skaičius išaugo apie tris kartus.
„Esame skaitmenoje – ten mokomės, dirbame, susipažįstame su draugais, leidžiame laisvalaikį. Netgi šio laikmečio žmonės pagal tai, kokį santykį turi su skaitmena, skirstomi į tris kategorijas: gimę skaitmenoje, imigravę į skaitmeną ir bėgantys nuo skaitmenos. Deja, į skaitmeną persikelia ir nusikaltimai“, – Saugesnio interneto dienai skirtoje konferencijoje sakė Jūratė Šovienė, Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė.
Pasak jos, Generalinės prokuratūros duomenys rodo, kad tokių nusikaltimų skaičius reikšmingai didėja.
„Patyčios, laužančios vaikų ir suaugusiųjų likimus, sukčiavimai, vaikų pornografija – tai yra tamsioji realybė“, – pabrėžė J. Šovienė.
RRT jau 15 metų yra „Saugesnio interneto“ projekto dalis. Jos koordinuojama interneto karštoji linija „Švarus internetas“ kasdien sulaukia įvairių pranešimų apie kibernetines patyčias, pornografiją, vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus, dezinformaciją, karo kurstymą ir kitą draudžiamą skleisti arba neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją.
Žalingas laikas prie ekranų
Šiemet finalinį Saugesnio interneto dienos renginį „Vaikas+ekranas+mokykla=?“ įkvėpė Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas apie vaikus ir ekranus. Projekto vadovė prof. dr. Roma Jusienė konferencijos metu, kuri buvo transliuojama ir internetu, teigė, kad perteklinis ekranų naudojimas ir įtraukus internetas turi neigiamą poveikį ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai.
„Svarbiausia, kad internetas iš vaiko atima tam tikrus dalykus: fizinį aktyvumą, nelieka laiko kitai veiklai, mažėja gyvas santykis su kitais žmonėmis, nukenčia miegas, suvalgoma daugiau nesveiko maisto ir vis daugiau kalbama apie tokį reiškinį kaip valgymas „su ekranais“, – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkusiems dalyviams pasakojo prof. Roma Jusienė.
Jos kolegė psichologė dr. Lauryna Rakickienė savo pranešime pristatė galimus būdus, kaip dėl ekranų gali sutarti visos pusės. VU mokslininkės teigimu, dėl ekranų įtampas patiria visi tėvai, mokytojai ir vaikai. Dėl to mokykla turi ir gali inicijuoti diskusiją su tėvais ir vaikais, vedančią prie visiems priimtinų sutarimų dėl ekranų naudojimo ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.
Vaikams svarbus žmogiškasis ryšys
Tuo metu Eglė Tamulionytė, VšĮ „Vaikų linija“ kampanijos „Be patyčių” koordinatorė, dalijosi patirtimi, ką pasakoja patys vaikai kalbėdami su specialistais. Ji akcentavo, kad vaikams reikia ne suaugusiųjų techninių žinių, o žmogiškojo ryšio, kuris galėtų padėti išbūti internetiniame santykyje ir išgyventi jausmus, kurie užklumpa.
„Svarbu, kad vaikai sulauktų suaugusiųjų pagalbos tada, kai jos reikia. Kartais vaikams yra sunku pasisakyti, nes jie supranta, kad galbūt nesielgė taip, kaip tėvai prašė, dėl to dabar pateko į bėdą. Jie jaučia įtampą ir kaltę“, – atvirai sakė E. Tamulionytė, kurios nuomone, labai svarbu, kad mokykla būtų pasiruošusi vaikui suteikti pagalbą, nes didžioji dalis elektroninių patyčių yra susijusi su mokyklos aplinka, t.y. arčiausiai vaiko esančiais žmonėmis.
Po pranešimų vyko diskusija „Ką darysime toliau?“ Prie lektorių prisijungė ir diskusijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto licėjaus „Sokratus“ direktorius dr. Mindaugas Nefas ir Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas, Karalienės Mortos mokyklos tarptautinio bakalaureato klasės istorijos mokytojas Antanas Jonušas. Diskusiją moderavo Ryšių reguliavimo tarnybos Tarybos narė Kristina Mikoliūnienė.
Konferenciją organizavo nacionalinio Saugesnio interneto centro Lietuvoje veiklą kuruojantis 4 partnerių konsorciumas: Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Asociacija „Langas į ateitį“, VšĮ „Vaikų linija“.