Fejerverkai kelia ne tik džiaugsmą, bet ir nuostolius: kokios klaidos daromos dažniausiai?

Maždaug 80 kartų per metus žmonės susižaloja naudodami pirotechnikos gaminius. Dažniausiai neatsakingas pramogavimas su pirotechnikos gaminiais baigiasi nudegimais, galūnių pažeidimais, akių sužalojimais. Kai kurių traumų pasekmės nukentėjusiuosius lydi visą gyvenimą.

Registruokitės „Temu“ platformoje ir gaukite 30% nuolaidą bei ‎100€ vertės kuponų rinkinį
Fejerverkai kelia ne tik džiaugsmą, bet ir nuostolius: kokios klaidos daromos dažniausiai?

Žinoma, didžiausia tikimybė susižeisti leidžiant fejerverkus – Naujųjų išvakarės. Paskutinįjį metų vidurnaktį į dangų kyla daugybė fejerverkų, kai kurie būna įsigyti naujai, o kiti – likę nuo praėjusių švenčių. „Pasenę“ fejerverkai arba netinkamas pirotechnikos naudojimas kelia didžiausią riziką.

Beveik nėra iš rankų leidžiamų pirotechnikos gaminių

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas Gintaras Paulauskas pažymi, kad iš Lietuvoje parduodamų pirotechnikos gaminių tik 2 yra leidžiami iš rankų – tai bengališkos ugnelės ir pliauškės. Visi kiti pirotechnikos gaminiai yra leidžiami padėjus juos ant žemės.

„Kalbant apie vadinamąsias baterijas, jas reikia pastatyti stabiliai, o dar geriau, jeigu jos iš šonų būtų paremtos plytomis ar akmenimis. Šaudymo metu baterija pradeda judėti ir esant nelygiam paviršiui, ji gali nuvirsti ir pradėti šaudyti į visas puses. Raketų tipo pirotechnikos gaminius geriausia leisti iš tuščio butelio, nekišti raketos į sniego pusnis. Raketų konstrukcija yra tokia, kad prie jų yra pritvirtintas pagalys, skirtas stabiliam raketos kilimui į viršų. Šis pagalys negali būti trumpinamas. Pakilęs su raketa pagalys, dėl Žemės traukos, krenta atgal. Reikia turėti omenyje, kad kuo didesnė raketa, tuo stambesnis pagalys naudojamas, tad trečiosios kategorijos raketos pagalys krisdamas gali pramušti net automobilio stiklą. Raketų taip pat negalima statyti į pusnis ir smeigti į žemę, nes raketos stabilizatorius gali prišalti arba dėl kieto įsmeigimo į žemę ji gali nepakilti ir sprogti ant žemės“, – sako G. Paulauskas.

Pavojus sveikatai ir turtui

Draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas pastebi, kad nesaugus pirotechnikos gaminių eksploatavimas kelia pavojų ne tik žmonių sveikatai, bet ir greta esančiam turtui.

„Ne visi perskaito ant pirotechnikos gaminių esančias instrukcijas ir naudoja gaminius pagal paskirtį. Naujųjų išvakarėse kompanijos nori grožėtis fejerverkų spindesiu, todėl dažnai į instrukcijas numoja ranka arba tiesiog jų nepaiso. Būtent tada ir patiriamos skaudžiausios traumos, taip pat nukenčia aplinkinis turtas“, – sako A. Žilėnas.

Įmonė kasmet fiksuoja bent po vieną įvykį, kuomet asmuo susižeidžia, leisdamas fejerverkus. Dažniausia tokių įvykių priežastis – saugumo reikalavimų nesilaikymas ir pirotechnikos brokas.

„Įstatymai nurodo, kad pirotechnikos gaminius draudžiama parduoti neblaiviems asmenims, tokiems asmenims draudžiama ir juos naudoti. Pirotechnikos gaminiais prekiauti gali tik sertifikuoti pardavėjai, taip pat, ant kiekvieno pirotechnikos gaminio turi būti CE ženklas – tai reiškia, kad pirotechnikos gaminys atitinka Europos Sąjungos saugumo reikalavimus. Nesaugių pirotechnikos gaminių naudojimas ne tik kelia pavojų žmonėms ir jų turtui, bet gali ir užtraukti atsakomybę, jei bus nustatyta, kad netinkamas ar netinkamai naudojamas pirotechnikos gaminys pridarė žalos“, – įspėja draudimo ekspertas.

Kur negalima leisti fejerverkų

Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas G. Paulauskas pabrėžia, kad negalima vienu metu leisti į dangų kelių pirotechnikos gaminių. Vos tik uždegus ir saugiai pastačius pirotechnikos gaminį derėtų kuo greičiau pasitraukti per saugų atstumą. Pirotechnikos gaminių leidimo vietoje negali būti medžių, elektros laidų ar kokių kitų daiktų virš pirotechnikos gaminių. Virš pirotechnikos gaminių negali būti rankų, galvos, ar kitų kūno dalių. Ekspertas primena, kad uždegus pirotechnikos gaminio virvelę, ji dega maždaug 1 cm per sekundę, todėl iš karto galima įsivaizduoti, kiek laiko yra saugiam atsitraukimui nuo pirotechnikos gaminio.

„Yra tekę matyti, kada tėvai duoda vaikams romėniškas žvakes į rankas ir sako: „Imk šaudyk!”. Niekas nėra užtikrintas, ar tas gaminys buvo laikomas tinkamai. Jei toks pirotechnikos gaminys buvo sušlapęs, jo naudoti negalima. Yra buvę atvejų, kai taip vadinamos „Romos žvakės“ sprogo, todėl jeigu toks pirotechnikos gaminys šaudomas iš rankos, o dar blogiau – balkone iš rankos, tai gali baigtis akių pažeidimais ar net nutrauktomis galūnėmis“, – įspėja Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas.

Pavojus tyko ne tik paleidžiant pirotechnikos gaminius, bet ir šiems nesuveikus. G. Paulauskas sako, kad jokiu būdu negalima pulti tikrinti, kodėl pirotechnikos gaminys nesuveikė, kitu atveju pasekmės gali būti mirtinos.

„Jei jums atrodo, kad pirotechnikos gaminys nesuveikė, 15 min prie tokio pirotechnikos gaminio prieiti negalima. Tik po šio laiko galima prieiti, užpilti apie 10 litrų vandens arba užmesti sniego, bet net ir tai darant virš pirotechnikos gaminio negali būtų rankų ar kitų kūno dalių. Yra buvę atvejų, kai nesuveikus pirotechnikos gaminiui žmogus priėjo pasižiūrėti, gaminys suveikė ir žmogus patyrė mirtiną traumą“, – įspėja G. Paulauskas.

Žala aplinkai

Vilniaus miestas tapo vienu pirmųjų Lietuvoje atsisakiusių Naujametinių fejerverkų. Jau ne pirmus metus sostinė džiugins ne fejerverkų šūviais, o projekcijų instaliacijomis centrinėje miesto aikštėje. Anot Administracijos direktorės pavaduotojos Donaldos Meiželytės, miestas turi rodyti pavyzdį, kad šventes galima paminėti atsisakant taršių ir pavojingų atributų.

„Įvairių šalių atlikti tyrimai nustatė, kad leidžiant fejerverkus, į aplinką patenka didelis kenksmingų kietųjų dalelių kiekis bei kiti daug žalos keliantys elementai, kurie kelis kartus padidina oro taršą. Tyrimų metu nustatyta, kad ypač didelis kenksmingų dalelių kiekis išskiriamas naudojant galingus fejerverkus per Naujųjų metų ar kitų švenčių sutikimą. Vilniaus miestas prieš daugiau nei metus priimta rezoliucija įsipareigojo savo organizuojamuose renginiuose ir šventėse nenaudoti pirotechnikos priemonių“, – sako D. Meiželytė.

Ji pabrėžia, kad fejerverkų keliamas triukšmas greičiausiai sukels stresą ir Vilniuje prieglobstį nuo karo radusiems daugiau nei 18 tūkst. ukrainiečių.

Tai yra pranešimas spaudai, o jo turinys nebūtinai atitinka redakcijos nuomonę, požiūrį ar įsitikinimus. Už pranešimo turinį mūsų portalo administracija neatsako.

0 komentarų

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas