Nors elektros tiekėjai savo tarifų dėl šių pokyčių neketina keisti, tačiau vien reguliuojamos kainos didinimas šalies gyventojams per 2024 metus gali atsieiti maždaug 70 milijonų eurų, skaičiuoja energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.
„Pavyzdžiui, pasirinkę 7 mėnesių trukmės fiksuotos kainos planą vartotojai nuo naujųjų metų mokės 24 ct/kWh, o valstybės reguliuojama kainos dalis sudarys 44 proc. šio tarifo. Tuo tarpu dabar reguliuojama kainos dalis tesiekia 36 proc. galutinio tarifo. Tad vien dėl reguliavimo pokyčių vadinamoji „valstybinės kainos“ dedamoji bendrame elektros tarife jau artėja prie 50 procentų“, – pastebi „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Bendrovės eksperto teigimu, tikėtina, kad ilguoju periodu valstybės dalis elektros kainoje dar labiau augs.
„Elektros perdavimo ir skirstymo tinklui reikalingos milijardinės investicijos – tam, kad ateityje ši infrastruktūra galėtų tinkamai atliepti augančius gyventojų elektros vartojimo poreikius dėl visuotinės elektrifikacijos, taip pat dėl didėjančio elektros gamintojų skaičiaus, tiek privačių, tiek stambių saulės ir vėjo parkų. Siekdami patys apsirūpinti tvaria elektros energija, neišvengiamai visi kartu turėsime prisidėti prie valstybės investicijų į tinklo infrastruktūros plėtrą“, – sako M. Kavaliauskas.
Nuo 2024 m. sausio galutinė elektros kaina vartotojams dėl reguliavimo pokyčių didės 2–3 ct/kWh, priklausomai nuo pasirinkto Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) persiuntimo plano ir laiko zonos. Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbta informacija, vidutinis kainos pokytis sieks 2,2 ct/kWh.
„Bendras metinis elektros suvartojimas Lietuvos namų ūkiuose viršija 3,2 TWh, tad nesunku paskaičiuoti, kad valstybės reguliuojamos dalies didinimas gyventojams atsieis apie 70 milijonų eurų – tuo atveju, jei ši dalis nebus pakeista antrąjį 2024 m. pusmetį. Nors valstybės institucijų sprendimams nei tiekėjai, nei gyventojai įtakos neturi, tačiau vartotojai, ypač mokantys 24–28 ct/kWh, dar turi puikią galimybę išvengti didesnio kainų augimo – tam tereikia palyginti nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus elektros tiekimui nuo 2024 m. sausio ir pasirinkti priimtiniausią variantą“, – sako M. Kavaliauskas.
Pasak energetikos eksperto, dėl valstybės reguliuojamos dalies kainų didinimo vartotojai realius pokyčius pajus 2024 m. vasarį, kuomet teks apmokėti sausio mėnesį sunaudotos elektros sąskaitą, tačiau alternatyvių tiekimo variantų palankiausia ieškoti būtent dabar.
„Prognozuoti, kokios kainos didmeninėje elektros rinkoje bus sausį ar vasarį, yra sudėtinga, tačiau ilgametė istorija rodo, jog šaltojo sezono viduryje energetikos išteklių kainos pasiekia piką. Tad patariame elektros vartotojams nelaukiant metų pabaigos ar kitų metų pradžios peržiūrėti turimas elektros sutartis – pasirinkus palankesnes tiekimo kainas, galima minimizuoti valstybės reguliuojamos kainų dalies didinimą“, – sako M. Kavaliauskas.
Elektros tiekėjai valstybės reguliuojamai daliai neturi jokios įtakos, jie tik surenka ją iš vartotojų ir perveda trečiosioms šalims. Reguliuojamą elektros kainos dalį sudaro persiuntimo mokestis, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dedamoji ir skirstymo mokestis. Vartotojams pateikiamose sąskaitose šios dedamosios yra išskirtos atskiromis eilutėmis, kurios yra vienodos visiems gyventojams, nesvarbu, kokį nepriklausomą tiekėją jie yra pasirinkę.
„Nemažai vartotojų įsitikinę, kad jų užfiksuotas galutinis elektros tarifas galios visą sutarties laikotarpį. Tad neabejojame, kad vasario pradžioje sulauksime klientų klausimų, kodėl jų užfiksuota elektros kaina pakilo keliais centais. Gyventojai turėtų suprasti, kad tiekėjo įsipareigojimas išlaikyti tą patį tarifą visu sutarties periodu apima tik kainos dalį už elektros energiją. Likusi kainos dalis yra reguliuojama valstybės ir yra peržiūrima reguliavimo institucijų kas pusę metų“, – pabrėžia nepriklausomo elektros tiekėjo atstovas.
VERT duomenimis, š. m. lapkričio pabaigoje „Elektrum Lietuva“ nepriklausomo elektros tiekimo paslaugomis naudojosi 189 tūkst. gyventojų – 64 proc. daugiau nei prieš metus (115 tūkst.).