Sausio 5 d. Lietuvoje užfiksuota rekordinė elektros kaina – 670,8 Eur/MWh. Tokios aukštos dienos elektros kainos nebuvo nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio. Elektros kainų šuolį Lietuvoje ir visame Baltijos regione lėmė užklupę šalčiai bei padidėjęs energijos poreikis, taip pat sumažėjusi elektros gamyba dėl nepalankių orų ir gedimų elektrinėse.
Didmeninės elektros kainos Lietuvoje, Latvijoje buvo identiškos ir išaugo nuo 44,6 Eur/MWh iki 201,2 Eur/MWh, arba 350,7 procento. Estijoje kainos išaugo dar labiau – nuo 44,6 Eur/MWh iki 242,5 Eur/MWh, arba 443,2 procento. Vokietijoje elektra brango 222 proc. – nuo 20,7 Eur/MWh iki 66,6 Eur/MWh. Lenkijoje – 173,2 proc., nuo 33,5 Eur/MWh iki 91,4 Eur/MWh.
Suomijoje didmeninės elektros kainos padidėjo labiausiai – 443,7 proc., nuo 44,6 Eur/MWh iki 242,7 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje kainos padidėjo 126,9 proc. – nuo 39,1 Eur/MWh iki 88,8 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos ateinančiais metais numatomos 80–103 Eur/MWh, Šiaurės Europoje prognozuojama kaina 34–72 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Lietuvoje nagrinėjamą savaitę elektros energijos poreikis padidėjo 23,3 proc. – iki 276,1 GWh. Šalyje buvo pagaminti 61 proc. visos reikalingos elektros energijos. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje sausio 1–7 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 9,3 proc. ir siekė 169,3 GWh. Daugiausiai energijos buvo pagaminta šiluminėse elektrinėse – 61,8 GWh, o tai beveik penkis kartus daugiau nei praėjusią savaitę. Taip pat 38 proc. išaugo elektros generacija pasitelkiant hidroenergiją. Energijos gamyba saulės ir vėjo elektrinėse smuko atitinkamai 21 proc. ir 39 proc. Trūkstamą elektros kiekį kompensavo importas iš Švedijos ir Lenkijos.
Gamtinės dujos toliau pinga. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 9,1 proc. – nuo 35,5 Eur/MWh iki 32,3 Eur/MWh.
Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos ateinantiems metams prognozuojamos panašiame lygyje kaip ir praėjusią savaitę ir turėtų svyruoti 30–40 Eur/MWh ribose.
Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia 85 procentus (praėjusią savaitę buvo 86,5 proc.).
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymo lygis dabar – apie 75 procentus. Prieš savaitę saugykla buvo užpildyta 79 procento.
Nagrinėjamu laikotarpiu sausio 1–5 d. Klaipėdos SGD terminalas veikė 40 proc. pajėgumu. Per Klaipėdos terminalą į Lietuvą importuota 291,8 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 241,2 GWh). Iš Latvijos buvo gauta 199,7 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 42,8 GWh). Lietuvoje suvartota 471 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 284,4 GWh).
Biokuro kainos Lietuvoje sumažėjo. Nagrinėjamą savaitę biokuro kainos Lietuvoje buvo 0,8 proc. mažesnės nei ankstesnę savaitę ir siekė 22,26 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 37,24 Eur/MWh.
Vidutinė Brent naftos kaina šią savaitę siekė 77,6 USD/bbl ir tai 1,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 79,0 USD/bbl. Stebint naujausius Brent naftos ateities sandorius, artimiausių metų kainos numatomos 1–2 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę.
Benzino vidutinės kainos padidėjimas buvo Vokietijoje (0,6 proc.). Estijoje ir Latvijoje vidutinės kainos nesikeitė. Lietuvoje ir Lenkijoje vidutinės kainos sumažėjo (atitinkamai 0,7 proc. ir 0,8 proc.).
Dyzelino vidutinės kainos nesikeitė Estijoje ir Latvijoje. Lietuvoje ir Lenkijoje jos sumažėjo (atitinkamai 0,2 proc. ir 1,0 proc.), o Vokietijoje vidutinė kaina padidėjo (0,2 proc.).
Vidutinės benzino kainos šiuo metu Baltijos valstybėse yra 1,7–5,8 proc. mažesnės nei buvo prieš metus (prieš 12 mėn.), o Lenkijoje ir Vokietijoje kainos didesnės – atitinkamai 3,5 proc. ir 3,1 procento. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėn. visose lyginamose valstybėse sumažėjo 4,5–12,9 proc. Per šį laikotarpį degalai daugiausiai atpigo Estijoje: benzinas – 5,8 proc., dyzelinas – 12,9 procento.