Palyginti su 2022 m. gruodžio mėn., kai 2022 m. elektros energijos kaina, nors ir nukritusi po tų metų rugpjūčio mėnesio piko, vis dar buvo aukšta, 2023 m. gruodį elektros energijos kaina buvo 3 kartus mažesnė. 2022 m. gruodžio mėn. elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje siekė net 264 Eur/MWh.
Palyginti su 2019‒2020 m. laikotarpiu, kai kainos dar nebuvo paveiktos energetinės krizės veiksnių, 2023 m. gruodžio mėn. elektros energijos kaina išlieka 2,2 karto aukštesnė (elektros energijos kainos vidurkis 2019‒2020 m. laikotarpiu siekė 40 Eur/MWh).
Elektros kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
- Pirmą gruodžio pusę didžioji dalis elektros energijos pagaminta brangesnėmis sąnaudomis ‒ dujas naudojančiomis šiluminėmis elektrinėmis ‒ tai lėmė aukštesnes kainas;
- Antroje gruodžio pusėje buvo stebimos priešingos tendencijos: mažesnes kainas lėmė ženkliai padidėjusi vėjo generacija, didesnė hidroelektrinių gamyba Latvijoje bei paskutinėmis gruodžio mėn. savaitėmis sumažėjusi elektros paklausa dėl švenčių laikotarpio ir atšilusių orų.
Latvijoje, taip pat Estijoje kaip ir Lietuvoje, gruodį elektros kaina siekė 89 Eur/MWh. Tuo pačiu metu Švedijos SE4 kainų zonoje elektros energijos kaina buvo 20 proc. mažesnė ir siekė 71 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota gruodžio 5 d. ir siekė 173 Eur/MWh, mažiausia gruodžio 29 d. ‒ 28 Eur/MWh.
Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, ir Švedijos SE4 kainų zonoje gruodžio 17 d. fiksuotos neigiamos valandinės elektros energijos kainos ‒ po 2 valandas Baltijos šalyse ir 7 valandas Švedijos SE4 kainų zonoje, kurios svyravo nuo -0,01 iki –1,11 Eur/MWh.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2023 m. gruodį padidėjo net 36 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Gruodį pagaminta 601 GWh elektros energijos, o lapkritį nacionalinė generacija siekė tik 442 GWh. Palyginti su 2022 m. gruodžio mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 477 GWh, 2023 m. gruodį sugeneruota 26 proc. daugiau elektros energijos.
Gruodžio mėn. didesnė vietinių elektrinių gamyba lėmė tai, kad 53 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota.
Elektros energijos suvartojimas 2023 m. gruodį siekė beveik 1 136 GWh ir buvo 5,9 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2023 m. lapkritį suvartota 1 073 GWh elektros energijos. 2023 m. gruodį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas padidėjo 1,1 proc.
2023 m. gruodžio mėn. paros didžiausios kainos valandomis: 10‒11 val.ir 17‒18 val. ‒ vidutinė elektros energijos kaina siekė atitinkamai 118 ir 121 Eur/MWh ir buvo apie 2,3 karto didesnė nei vidutinė kaina paros mažiausios kainos valandą (4‒5 val.), kai kaina siekė 52 Eur/MWh. Pastebėtina, kad 2023 m. gruodžio mėn. vidutinių paros valandų kainų grafikas pakeitė formą ‒ išryškėjo nauja paros didžiausios kainos valanda ‒ 17‒18 val. vietoje 16‒17 val. lapkričio mėn. Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2023 m. gruodžio mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 51 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio ‒ sugeneravo vėjo jėgainės. Saulės elektrinių dalis toliau mažėjo ir sudarė vos 1,3 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: šiluminės elektrinės pagamino 21 proc., hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) ‒ 14 proc., kitos ‒ 10 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio.
2023 m. gruodžio mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 43 proc. didesnis nei lapkritį (gruodį pagaminta beveik 307 GWh, lapkritį ‒ 215 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 2,3 karto didesnis nei prieš metus, kai 2022 m. gruodžio mėn. vėjo elektrinės pagamino 131 GWh elektros energijos.
2023 m. gruodį saulės elektrinės pagamino vos 7,8 GWh elektros energijos, t. y. 2 karto mažiau nei praėjusį lapkričio mėn. Visgi šių metų gruodį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo apie 3,3 kartus didesnis nei prieš metus, kai 2022 m. gruodžio mėn. saulės elektrinės sugeneravo apie 2 GWh elektros energijos.
2023 m. gruodį šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo dvigubai daugiau, palyginti su praėjusiu lapkričio mėn. Gruodį šiluminės elektrinės pagamino 145 GWh, lapkritį ‒ 74 GWh elektros energijos. 2023 m. gruodžio mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis taip pat buvo 25 proc. mažesnis, palyginti su 2022 m. gruodžio mėn.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) gruodžio mėn. padidėjo beveik 8 proc. ir siekė 83 GWh (lapkritį ‒ 77 GWh).
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje generuojamos elektros energijos kiekis atitinka apie 47 proc. Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikio (pagal 2023 m. duomenis), itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai, skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausiai iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.
2023 m. gruodžio mėn. importas iš Švedijos siekė 452 GWh ir buvo 8 proc. mažesnis, palyginti su lapkričio mėn., kai šis importas buvo šiek tiek didesnis (siekė vos 492 GWh). Lietuvos eksportas į Švediją gruodžio mėn. buvo labai nedidelis — 1 GWh.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl dažniau pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą eksportuojama į Lenkiją. Vis dėlto 2023 m. gruodžio Lietuvos—Lenkijos jungtis buvo išnaudojama pigesnei elektros energijai iš Lenkijos importuoti. Importas iš Lenkijos 2023 m. gruodžio mėn. siekė 203 GWh ir buvo 47 proc. didesnis nei lapkritį. Lietuva į Lenkiją eksportavo 48 GWh (20 proc. mažiau nei 2023 m. lapkritį). 2023 m. lapkritį Lietuva iš Lenkijos importavo 138 GWh, eksportavo — 60GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2023 m. gruodžio mėn. ženkliai sumažėjo ir siekė 132GWh, o palyginti su lapkričio mėn. buvo 27 proc. mažesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją atitinkamai didėjo — siekė 78 GWh ir buvo 2,5 karto didesnis, palyginti su lapkričio mėn. 2023 m. lapkritį Lietuva iš Latvijos importavo 181 GWh, eksportavo — 31 GWh.
Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo iš Estijos į Latviją galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2023 m. gruodžio mėn. importas iš Estijos į Latviją siekė 208 GWh ir buvo 27 proc. mažesnis, palyginti su lapkričio mėn. 2023 m. lapkritį iš Estijos į Latviją buvo importuota 283 GWh elektros energijos.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais). Pagal ilgalaikes vandens rezervuaro lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
Jau nuo lapkričio mėn. vidurio Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis palaipsniui mažėjo. 2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje (50 savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo sumažėjęs, t. y. buvo 14 proc. žemesnis nei praėjusio lapkričio mėnesio vidutinis lygis. 2023 m. gruodžio mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2022 m. gruodžio mėn., buvo apie 1 proc. žemesnis.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina 2023 m. gruodžio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 43 Eur/MWh. 2023 m. gruodžio mėn., palyginti su 2023 m. lapkričio mėn., vidutinė kaina sumažėjo 11 proc. (lapkričio mėn. vidutinė kaina siekė 48 Eur/MWh).
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo 66 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2023 m. gruodžio mėn. siekė beveik 69 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina sumažėjo 9 proc. (lapkritį vidutinė ATL kaina siekė beveik 76 Eur/tCO2e).