Vilniaus baseine saugumą užtikrins šalyje dar nematyta sistema: į pagalbą bus pasitelktas norvegiškas sprendimas

Pranešimas spaudai

2023-02-06, 07:40

0 komentarų

Baseinuose dirbantiems gelbėtojams kasdien tenka didžiulė atsakomybė saugoti vandenyje plaukiojančius bei pramogaujančius žmones. Visgi, pastebėti visus žmonių veiksmus – neįmanoma, todėl į pagalbą pasitelkiamas dirbtinis intelektas.

Prasidėjo mega „Aliexpress“ išpardavimai – sutaupykite net iki 70 proc.
Vilniaus baseine saugumą užtikrins šalyje dar nematyta sistema: į pagalbą bus pasitelktas norvegiškas sprendimas

Neužilgo Vilniuje bus atidarytas Lazdynų baseinas, kuriame įdiegta norvegiška dirbtinio intelekto technologija „SwimEye“. Ši sistema, padedanti operatyviai aptikti skendimo atvejus, naudojama daugelyje Skandinavijos baseinų.

Už pagalbinės skendimo aptikimo sistemos montavimą atsakingos įmonės „Tvarkdarys“ direktorius Vytenis Kveselaitis sako, kad dirbtinio intelekto valdoma povandeninio stebėjimo sistema reaguoja į žmonių judesius, o pastebėjusi kažką neįprasto – praneša gelbėtojams. Pranešimai yra dviejų rūšių: išankstinio įspėjimo pavojaus signalas ir skendimo pavojus.

„Sistema analizuoja žmonių judesius vandenyje. Kai sistema aptinka skendimo požymius, siunčia vizualinį išankstinio įspėjimo signalą, jei žmogus pradeda artėti prie baseino dugno, po atgalinio skaičiavimo siunčiamas galimo skendimo pavojus. Sistema praneša gelbėtojui ne tik apie skendimo pavojų, bet ir apie sektorių, kuriame vyksta incidentas“, – sako „Altas IT“ projektų vadovas Vitalijus Rūgys.

Remiantis statistika, gelbėtojui sureagavus greičiau nei per dvi minutes, dauguma skęstančių žmonių būna išgelbėti. Tuo metu užtrukus daugiau nei dvi minutes tikimybė išgelbėti žmogų sumažėja, o tą padarius neretai vis tiek susiduriama su sveikatos komplikacijomis.

Stebėjimo sistemos „SwimEye“ skleidžiami signalai ir konkrečios vietos nurodymas leidžia gelbėtojams veikti pakankamai greitai ir užtikrinti žmonių saugumą.

86 tūkst. valandų medžiagos

Norvegijoje sukurta skendimo prevencijos technologija turi sukaupusi daugiau nei 86 tūkst. valandų nuasmenintos medžiagos, kurioje buvo užfiksuoti natūralūs žmonių judesiai vandenyje. Kameros žmonių atvaizdo niekaip neįrašinėja ir neišsaugo, o tik analizuoja jų judesius vandenyje – „mokosi“.

Jei tūkstančių algoritmų varoma sistema aptinka judesius, kurie neatitinka natūralių, tai reiškia, kad baseine kažkam reikia gelbėtojo pagalbos. Nuolatos atnaujinama technologija bėgant laikui išanalizuoja vis daugiau naujų duomenų, todėl apsaugos kokybė nuolat didėja.

Kad dirbtinis intelektas veiktų kuo patikimiau, sistemoje yra naudojamos „Mobotix“ vokiškos kameros, kurios užtikrina vaizdo stebėjimo patikimumą bei atitinka kibernetinio saugumo kriterijus.

„Įrankis aptinka įvairias anomalijas, galimus skendimų atvejus. Pavyzdžiui, žmogus plaukė ir staiga sustojo, o jo rankos ar kojos ėmė nevalingai judėti. Atitinkamų judesių dėsningumų savo duomenų bazėje neradusi „SwimEye“ iš pradžių gelbėtoją tik informuoja apie situaciją geltonu signalu, o po atgalinio skaičiavimo praneša ir apie raudoną pavojų. Sukaupta duomenų bazė apie žmogaus judesius vandenyje užtikrina skendimo aptikimo stabilumą ir patikimumą“, – pasakoja V. Rūgys.

Patikimiausias skęstančiųjų aptikimo metodas

Nors didžiosiose Europos šalyse aukšto patikimumo „SwimEye“ sistema vis labiau populiarėja, ji nėra vienintelė.

Pavyzdžiui, daugumoje Lenkijos baseinų šiuo metu yra naudojama specialių, į žmogaus judesius reaguojančių ir signalus skleidžiančių apyrankių sistema. Visgi pastebima, kad ji dažnai būna netiksli, nes galimą skendimą fiksuoja tada, kai nejuda žmogaus ranka. Neretai baseino lankytojai natūraliai nejudina rankų, nusiima apyrankes ir taip paverčia tokią technologiją beprasme.

Nepaisant didelio kiekio išanalizuotų duomenų, tūkstančių naudojamų algoritmų ir gebėjimo savarankiškai mokytis, „SwimEye“ sistema privalo būti nuolat prižiūrima. Gelbėtojai turi būti supažindinti ir apmokyti ja naudotis.

„Reikia, kad baseinas turėtų atsakingą žmogų, kuris vykdytų nuolatinę sistemos priežiūrą. Kiekvieną rytą, prieš baseinui pradedant darbą, turi būti vykdoma sistemos patikra plaukikui paneriant prie baseino dugno ir imituojant skendimą. Jei sistema suveikė ir sureagavo į „skęstantį“ objektą, reiškia veikia puikiai. Be galo svarbu sistemingai bei metodiškai vykdyti bandymus“, – teigia „Altas IT“ atstovas..

Atliekant baseino remonto, valymo darbus, vykdant sportinę nardymo veiklą rekomenduojama sistemą išjungti, kad joje nebūtų kaupiami klaidingi pranešimai.

Vienas sistemos privalumų yra tas, kad ją įmontuoti galima ir jau veikiančiuose bei visiškai pastatytuose baseinuose.

„Sistema montuojama baseino sienelėse po vandeniu ir yra pritaikyta įrengti taip, kad nereikėtų išleisti vandens. Vandens išleidimas ir užpildymas 25 metrų baseine kainuoja apie 1,5 tūkst. eurų, o 50 metrų 8 takelių – siekia ir 3,6 tūkst. eurų bei užima daug laiko. Šios technologijos įrengimui vandens išleisti nereikia. Ją per savaitę galima įdiegti jau visiškai įrengtuose baseinuose“, – sako V. Rūgys.

Sistema jau išbandyta

Lazdynų baseine sistema jau išbandyta. „Baseino sienelėse įrengtos kameros yra dviejų tipų – vienos įleistos į pačią sienelę, kitos – dvigubos, tarsi kupolai, išlindę iš sienelės. Tai priklauso nuo baseino funkcijų, kaip antai ten, kur baseino gylis reguliuojamas kilnojant dugną, įrengiamos kameros įleidžiant į baseino sieną – jos negali būti išlindę“, – sako „Swimeye“ sistemos aptarnavimo technikas Hogne Stokka.

Pasak Norvegijoje, Stavangeryje įsikūrusios įmonės AS „Swimeye“ generalinio direktoriaus Olav Rhune Olsen, tai pirmoji sistema, kuri įdiegta Baltijos šalyse.

„Dirbame jau 15 metų. Norvegijoje įdiegėme skęstančiųjų aptikimo sistemas bene 100 baseinų. Sistemos sėkmingai veikia ir kitose Europos šalyse kaip Švedija, Šveicarija ar Danija. Lenkijoje esame įdiegę 6 sistemas Katovicų baseinuose“, – sako „Swimeye“ vadovas.

Pasak O. R. Olsen, visuose baseinuose, kuriuose yra įdiegta skęstančiųjų aptikimo sistema, nebuvo fiksuota nelaimingų atvejų.

Ekspertų teigimu, tokios saugumo sistemos reiktų ir tarptautinių normatyvų Kauno, Klaipėdos, Elektrėnų bei Alytaus baseinuose. Specialistai pabrėžia, kad baseinams nereikės samdyti jokių specialias kompetencijas turinčių darbuotojų, nes su šia sistema galės dirbti kiekvienas gelbėtojas.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Populiarios naujienos

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas