Vilniečių judėjimą stebi virtualiame žemėlapyje: įrankis nustato didžiausias susibūrimo vietas ir intensyviausias gatves

Prieš dvejus metus Vilniuje buvo pradėtas kurti virtualus miesto judumo žemėlapis, kuris padės dar tiksliau stebėti miesto pulsą ir atlikus duomenų analizes, spręsti miesto infrastruktūros problemas.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Vilniečių judėjimą stebi virtualiame žemėlapyje: įrankis nustato didžiausias susibūrimo vietas ir intensyviausias gatves

Visomis sistemos galimybėmis Vilniaus miesto planuotojai ir viešojo transporto administratoriai pradės naudotis jau šiemet, o visuomenei žemėlapis bus atvertas vėlesniuose projekto vystymo etapuose.

Šio virtualaus žemėlapio sistema veikia mobilaus ryšio operatorių surenkamų duomenų pagrindu. Gauti nuasmeninti duomenys yra apdorojami bendrovės „ID Vilnius“ specialistų ir pateikiami virtualiame žemėlapyje: jame matomos lengvųjų automobilių, viešojo transporto, dviračių, pėsčiųjų judėjimo trajektorijos ir didžiausi susibūrimo centrai.

Pasak žemėlapį kūrusios bendrovės „ID Vilnius“ duomenų valdymo grupės vadovo Stasio Savilionio, tai analogijų Europoje neturintis projektas. „Stebint Vilniaus gyventojų judumo įpročius, bus galima efektyviau planuoti miesto eismą. Žemėlapis unikalus tuo, kad įvairios valstybės institucijos, matydamos, kokie miestiečių keliavimo įpročiai, galės tiksliau planuoti tiek eismo reguliavimo ir viešojo transporto pokyčius, tiek dviračių ar pėsčiųjų takų poreikius“, – pasakojo S. Savilionis.

Analizei, o ne draudimams

Sukurtas žemėlapis gali parodyti, iš kur ir kaip žmonės atvyksta į švietimo įstaigas, kaip keičiasi eismo judėjimas švenčių laikotarpiu, kur formuojasi didžiausios spūstys, dažniausiai ištinka avarijos, atsiskleidžia infrastruktūros problemos. Sistema geba daryti palyginamąją analizę pagal pasirinktą dieną, savaitę ar mėnesį.

„Duomenys atkeliauja ne tik iš sostinės, bet ir iš aplinkinių teritorijų, tokių kaip Trakų, Vilniaus rajonai. Pasirinkta platesnė teritorija tam, kad būtų galima geriau suprasti, kiek žmonių atvažiuoja į Vilnių naudotis švietimo ar sveikatos apsaugos paslaugomis. Taip pat galima stebėti, kiek gyvenančiųjų priemiestyje atvyksta į miestą dirbti ir kartu naudojasi viešuoju transportu ar kelių infrastruktūra.

Svarbu pabrėžti, kad sistema skirta tik miesto judumo planavimui ir jo gerinimui, o ne kažkokių draudimų įvedimui“ , – akcentavo S. Savilionis.

Kaip veikia sistema?

Vilniaus miesto judumo žemėlapis – tai darbinis įrankis miesto susisiekimo planuotojams ir eismo organizavimo specialistams. Pati sistema neturi analogų nei Baltijos šalyse, nei Europoje. Ji veikia mobilaus ryšio operatorių surenkamų duomenų pagrindu.

„Žemėlapis sukurtas apjungiant visus įmanomus duomenų šaltinius: tai ir eismo davikliai, ir dronų pagalba atlikti skaičiavimai, ir, žinoma, nuasmeninti iš mobilaus ryšio operatorių gauti duomenys. Pastarųjų dėka galima prognozuoti net mažiausių gatvelių eismo srautą pasirinktu metu“ , – pasakojo S. Savilionis.

Padeda gatvių tvarkytojams

Judumo žemėlapis susideda iš keturių dalių: gatvės analitika, palyginimas, pasiekiamumas ir žemėlapis, leidžiantis greitai suprasti, kurios gatvės yra intensyviausios ir kurios mažiau intensyvios.

„Gatvės analitikos įrankis praverčia gatvių intensyvumo analizei. Štai kelių tvarkymo darbai vykdomi kiek įmanoma mažiausiai intensyviu laiku konkrečioje gatvėje dienos metu, kad sukeltų kuo mažiau nepatogumų gyventojams.

Įrankis taip pat leidžia palyginti tų pačių gatvių eismo intensyvumą skirtingais laikotarpiais – tarkim, vasaros ir rudens mėnesiais. Antai viena intensyviausių T. Narbuto gatvė rugsėjį turi atlaikyti bene dvigubai didesnį automobilių srautą nei rugpjūtį, nes visi grįžta po atostogų, vaikai vežami į mokyklas“, – teigė S. Savilionis.

Sistemoje galima stebėti ne tik automobilių, bet ir viešojo transporto, dviračių, pėsčiųjų srautus bei jų pokyčius. Pagal gautus duomenis derinamas ir šviesoforų veikimas. Nuo srautų dydžio taip pat priklauso gatvių apšvietimas, valymo dažnumas ar šaligatvių infrastruktūra: turint dabartinę sistemą, tarnyboms nebereikia pačioms papildomai skaičiuoti srautų.

Signalizuoja viešojo transporto poreikius

Žemėlapyje ypač svarbi pasiekiamumo dalis, leidžianti suprasti, kaip Vilniaus ir jo priemiesčių gyventojai juda. Būtent šie duomenys padeda viešojo transporto maršrutų ir grafikų planuotojams. Galima stebėti, kokiu metu tam tikrose miesto zonose būna susibūrę daugiausiai žmonių. Dienos metu dažniausiai tai būna verslo centrai ar ugdymo įstaigos.

„Mums, kaip miesto planuotojams, svarbiausia, kad švietimo, gydymo įstaigos būtų pasiekiamos kiek įmanoma patogiau. Pavyzdžiui, jei matome, kad į švietimo įstaigą iš tam tikros gatvės atvyksta bent 30 žmonių, stebime, ar tinkamas ir patogus viešojo transporto maršrutas.

Galbūt daug jaunų šeimų su vaikais įsikūrė naujai pastatytoje gyvenvietėje, tačiau viešojo transporto struktūros ten nėra, vadinasi, neišvengiamai padidės automobilių srautas. Tokie duomenys leidžia planuoti gyventojams reikalingus pokyčius“ , – aiškino „ID Vilnius“ specialistas.

Nebereikės vartotojų apklausų

Pasak „Susisiekimo paslaugų“ vyriausiojo planavimo specialisto Mariaus Berulio, nors sistema ir žemėlapis dar tobulinami, duomenimis naudojamasi jau dabar.

„Analizuojame sistemos duomenis norėdami sužinoti, kas vyksta mieste tam tikru paros metu, iš kur bei į kur juda didžiausi transporto srautai. Informaciją lyginame su savo turimais duomenimis ir pagal nustatytą poreikį atliekame viešojo transporto grafikų ar maršrutų pakeitimus“, – teigė M. Berulis.

Pasak jo, JUDU sistemos netrukus taip pat bus integruotos į žemėlapį, tad platforma leis gyvai stebėti miestą esamu momentu. Greitai tai taps pagrindiniu miesto planavimo ir elgsenos stebėjimo įrankiu.

„Norėdami išsiaiškinti, iš kokios seniūnijos į kurią dažniausiai keliaujama, kasmet apklausdavome apie 3000 vartotojų. Dabar interaktyvus žemėlapis leis duomenis gauti akimirksniu. Matydami kiekvienos dienos ir net valandos elgseną, galėsime greičiau ir efektyviau atliepti miestiečių poreikius“, – sakė „Susisiekimo paslaugų“ specialistas.

Pasak M. Berulio, pokyčių planavimui tai ypač naudinga, nes galima matyti, kaip tam tikru savaitės ar paros metu elgiasi gyventojai. Štai kad ir rytinės kelionės į ugdymo įstaigas: dabar daug aiškiau, kur iš kokių vietovių vykstama, todėl galima operatyviau planuoti viešojo transporto maršrutų ar dažnumo pokyčius.

Judriausias metų mėnuo – lapkritis

Vilnius pirmadienio rytais ir penktadieniais į darbo pabaigą skęsta kamščiuose. Tačiau ar tikrai tai pats sudėtingiausias laikas sostinės gatvėms? Į šį klausimą atsako „ID Vilnius“ sukaupti praėjusių metų duomenys.

„Pats intensyviausias eismas sostinėje pernai buvo lapkričio mėnesį, o pati intensyviausia diena – lapkričio 10-oji. Ypač intensyvus eismas buvo tarp 16–17 val. Sistema leidžia išskirti ir pačią intensyviausią metų valandą – tai buvo Savanorių pr. žiedas rugpjūčio 16 d. tarp 23 val. ir vidurnakčio – būtent tą vakarą Vilniaus Vingio parke vyko „Imagine Dragons“ koncertas“, – duomenimis dalijosi S. Savilionis.

Anot eksperto, ramiausias metų mėnuo gatvėse buvo vasaris, o pati ramiausia metų diena buvo balandžio 15-oji, pirmas šeštadienis po Velykų.

Nustatytos ir labiausiai užimtos miesto gatvių atkarpos. 2022 m. tai buvo Ukmergės g. atkarpa netoli Geležinio Vilko g. ir Konstitucijos pr. žiedo. O štai pernai judriausiu ruožu pripažinta Žirmūnų g. prie Šilo tilto.

Tai yra pranešimas spaudai, o jo turinys nebūtinai atitinka redakcijos nuomonę, požiūrį ar įsitikinimus. Už pranešimo turinį mūsų portalo administracija neatsako.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas