RRT: Lietuva telekomunikacijų vystyme atsilieka nuo Šiaurės šalių

2022 metais pagal daugumą statistinių elektroninių ryšių rodiklių Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, atsiliko nuo kaimyninių Skandinavijos šalių, rodo „Nordic-Baltic Telecom Market“ surinkti statistiniai duomenys.

Registruokitės „Temu“ platformoje ir gaukite 30% nuolaidą bei ‎100€ vertės kuponų rinkinį
RRT: Lietuva telekomunikacijų vystyme atsilieka nuo Šiaurės šalių

„Visose trijose Baltijos šalyse pajamos iš mažmeninės elektroninių ryšių rinkos yra palyginti mažos. Pavyzdžiui, Lietuvoje 270,0 Eur per metus skaičiuojant vienam gyventojui, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 250,8 ir 248,8 Eur. Tuo tarpu Norvegijoje jos siekė net 488,2 Eur, Danijoje – 379,0, Suomijoje – 377,2 Eur per metus vienam gyventojui.

Tokią padėtį gali lemti sąlyginai mažesnės elektroninių ryšių paslaugų kainos bei bendrai mažesnis naudojimasis el. ryšių paslaugomis, palyginti su Skandinavijos šalių gyventojais“, – aiškina Marijus Balnys, Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas.

Pasak eksperto, nors investicijos į elektroninių ryšių infrastruktūrą Lietuvoje auga, tačiau ir toliau pagal jas esame paskutinėje vietoje analizuojamoje šalių grupėje. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje tokios investicijos sudaro 40,8 Eur per metus vienam gyventojui. Kai tuo tarpu Estijoje – 77,8 Eur, o Danijoje net 254,9 Eur per metus vienam gyventojui.

„Viena vertus, dėl geografinės šalies padėties, gamtinių sąlygų, reljefo ar gyventojų pasiskirstymo mūsų operatoriams tinklų plėtrai tikėtina reikia santykinai mažiau investicijų nei šiauriniams kaimynams. Kita vertus, pasitempti tikrai yra kur – šviesolaidinio tinklo plėtra 2017 m. siekusi 61 proc. namų ūkių pastaraisiais metais gerokai sulėtėjo“, – pabrėžia M. Balnys.

Tiesa, nors šviesolaidinių tinklų plėtra yra sulėtėjusi, tačiau esami šių linijų tinklai išnaudojami pakankamai neblogai: maždaug 4 iš 5 paslaugų gavėjų fiksuotą internetą gauna būtent šiomis linijomis paremtomis technologijomis. Tai – trečias rezultatas Šiaurės-Baltijos šalių grupėje.

„Lietuva taip pat palyginti neblogai atrodo kalbant apie mobiliojo ryšio paslaugų naudojimą: paslaugų gavėjų skaičių (1,63 aktyvios SIM kortelės vienam gyventojui), jų prakalbamas minutes (280 min. per mėn. vienam gyventojui) ar mobiliojo ryšio tinklais perduodamus duomenis (34,1 GB per mėn. vienam gyventojui)“, – teigia M. Balnys, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas.

Pagal mobiliojo ryšio kortelių naudotojų skaičių pirmauja Estija – vienam gyventojui tenka 1,99 aktyvios SIM kortelės, paskutinėje vietoje Norvegija – tik 1,15 SIM kortelės. Tuo tarpu kalba daugiausiai švedai – 310 min. per mėn., Suomijoje – tik 235 min. skaičiuojant vienam gyventojui. Suomijoje vienam gyventojui tenka 63,3 GB per mėnesį perduotų duomenų, Norvegijoje – tik 10,4 GB / mėn.

Tai yra pranešimas spaudai, o jo turinys nebūtinai atitinka redakcijos nuomonę, požiūrį ar įsitikinimus. Už pranešimo turinį mūsų portalo administracija neatsako.

0 komentarų

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas